Atsisakę šios technologijos jau dabar galėtume išgelbėti iki 12 milijonų žmonių gyvybių – norint tai pasiekti, reikia veikti nedelsiant (Foto, Video) (0)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Remiantis pasauline elektrinių duomenų baze, didžiausios „ypač teršiančios“ elektrinės šiandien yra Artimuosiuose Rytuose, Indijoje ir Afrikoje.
Anglimi kūrenamos elektrinės istoriškai buvo didžiausi klimato ir mūsų sveikatos žalotojai, todėl pirmiausia bus svarbu sutelkti dėmesį į jas. Mokslininkai teigia, kad 2010 m. šios konkrečios energijos gamyklos buvo atsakingos už beveik 80 procentų visų su energija susijusių mirčių nuo oro taršos, nors jos pagamina mažiau nei pusę pasaulio energijos.
Jei šios anglimi kūrenamos elektrinės būtų anksti uždarytos, padidintas jų efektyvumas arba įdiegtos anglies surinkimo technologijos, nauda visuomenės sveikatai būtų pastebėta beveik iš karto.
Tai reiškia, kad net jei energijos poreikiai ir toliau didės, populiacija ir toliau auga bei sensta, o klimato kaitos švelninimas tebėra ribotas, per trumpą laiką vis tiek galime žymiai pagerinti žmonių sveikatą.
Kartu su griežta klimato kaitos mažinimo politika, čia yra naudos žmonių ir planetos sveikatai.
Pagal šį scenarijų, net jei elektrinės nėra anksti uždaromos, o tik reguliuojamos griežčiau, modeliai rodo, kad nuo 2010 iki 2050 m. būtų galima išvengti iki 6 milijonų su tarša susijusių mirčių ir 235 gigatonų anglies dvideginio išmetimo.
Kita vertus, jei elektrinės bus išjungtos anksčiau laiko, šis skaičius padidės iki 12 milijonų mirčių ir išvengta 278 gigatonų anglies dvideginio išmetimo.
Kadangi Indija patiria 45 procentus su tarša susijusių modelio mirčių, o Azija ir Kinija – likusią dalį, tai reiškia, kad vien šiose vietose būtų galima išvengti didelės mirčių dalies.
Išvados rodo, kad vien tik klimato kaitos mažinimo politikos nepakanka, kad bent jau trumpuoju laikotarpiu būtų išgelbėtos žmonių gyvybės nuo oro taršos.
Tyrimas buvo paskelbtas „Nature Climate Change“.
