Žmonės yra gana unikalūs tarp visos gyvybės Žemėje. Kiek žinome, esame vienintelės gyvos rūšys, kurios išsiugdo aukštesnį intelektą, dėvi drabužius, gamina maistą, išranda naujas technologijas.

Bet kas, jei žmonės staiga išnyktų? Kokie kiti gyvūnai gali išsivystyti, kad turėtų protingumo ir įgūdžių kurti tokias dideles, sudėtingas visuomenes kaip mes?

Turėdami modernią genų sekos nustatymo technologiją ir mūsų supratimą apie evoliuciją, mes gana gerai darome trumpalaikes prognozes. Pavyzdžiui, galime nuspėti, kad jei žmonės rytoj staiga išnyktų, klimato kaita ir toliau paskatins daugelį rūšių vystytis tapti atspariomis sausroms, kad išliktų. Šaltam klimatui prisitaikusios rūšys taip pat ir toliau kovos dėl išlikimo, o tai reiškia, kad, deja, baltieji lokiai ir pingvinai vargu ar klestės, kai žmonių nebeliks.

„Didelis dalykas bus konvergencijos samprata“, – sakė geologas, mokslo tematikomis rašantis ir knygos „After Man: A Zoology of the Future“ autorius Dougalas Dixonas.

Konvergencija yra evoliucinis procesas, kurio metu du nesusiję organizmai išsiugdo panašius bruožus, kad galėtų sėkmingai veikti tam tikroje aplinkoje arba užpildyti tam tikrą nišą.

Klasikinis pavyzdys, pasak Dixono, yra žuvies forma. Dėl savo aptakių, į torpedas panašių kūnų ir stabilizuojančių pelekų žuvys yra optimizuotos gyvenimui vandenyje. Tačiau delfinai sukūrė labai panašų kūno planą – ir skirtingai nei žuvys, jie yra šiltakraujai, oru kvėpuojantys žinduoliai, turintys visiškai skirtingą evoliucinį pagrindą.

Remiantis Mančesterio universiteto atliktais tyrimais, vienas bruožas, dėl kurio žmonės išskirtinai gerai konstruoja ir mąsto erdvėje, yra mūsų vikrios rankos. Kad galėtų atlikti tą patį ekologinį vaidmenį kaip ir žmonės, t.y. kurti miestus ir smarkiai keisti aplinką, kitai rūšiai reikėtų sukurti panašų gebėjimą manipuliuoti objektais. Kitaip tariant, jiems reikės priešpriešinių nykščių arba bent jau jų atitikmenų.

Primatai, tokie kaip šimpanzės (Pan troglodytes) ir bonobos (mažosios šimpanzės) (Pan paniscus), mūsų artimiausi gyvi giminaičiai, jau turi priešpriešinius nykščius, kuriuos jie naudoja gamindami įrankius gamtoje. Gali būti, kad jei žmonės išnyks, šie hominidai gali pakeisti mus (kaip filme „Beždžionių planeta“).

Remiantis 2021 m. žurnale „Nature“ paskelbtu tyrimu, yra precedentas tokiam sutapimui – juk mūsų rūšiai pavyko pralenkti protingus neandertaliečius per paskutinį ledynmetį prieš 40 000 metų.

Be to, tikriausiai prireiks šimtų tūkstančių ar net milijonų evoliucijos metų, kad kitos beždžionės išsiugdytų gebėjimą kurti ir naudoti sudėtingus, į žmonių panašius įrankius.

Bendras šiuolaikinių žmonių ir šimpanzių protėvis iš tiesų gyveno maždaug prieš 7 milijonus metų.

Tačiau bet kokia nelaimė, pakankamai stipri, kad išnaikintų žmones, greičiausiai taip pat sunaikins šimpanzes. Todėl liks dar vienas kandidatas, galintis užpildyti žmonių nišą: paukščiai.

Kai prieš 66 milijonus metų išnyko dinozaurai, iškilo žinduoliai, kad užpildytų daugelį laisvų nišų. Jei žmonės išnyktų, gali būti, kad paukščiai, vieninteliai išlikę dinozaurų evoliuciniai palikuonys, galėtų atlikti mūsų, kaip patogiausių sausumos gyvūnų, vaidmenį.

Nepaisant priešingų stereotipų, paukščiai yra labai protingi: kai kurių paukščių, tokių kaip varnos, intelektas konkuruoja net su šimpanzėmis, rodo 2020 m. žurnale „Science“ paskelbti tyrimai.

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai ()