Portugalai, lygiai kaip ir visų kitų tautų atstovai, laikosi tam tikrų taisyklių, kurios svetimšalį gali nemenkai nustebinti. Toliau – keletas būtent portugalams būdingų įpročių ir tradicijų, kurie ir jums galėtų pasirodyti keistoki.

Portugalija – viena iš pačių karščiausių Europos šalių. Pietų saulė ir vandenyno artuma padarė atitinkamą poveikį šio krašto gyventojams: portugalai nėra linkę skubėti, mėgsta ilgus pasisėdėjimus prie valgiais nukrauto stalo, todėl nekeista, kad nuolatos kažkur skubančių turistų nerimastingumas juos verčia gūžčioti pečiais.

Tiesa, kartais ir turistus nustebina kai kurie Portugalijos gyventojams būdingi ypatumai. Kokie gi konkrečiai?

Degina juostas per išleistuves

Kasmet Koimbros mieste surengiama studentų fiesta „Queima das Fitas“ (pažodžiui iš portugalų kalbos – „Juostų deginimas“). Šventės dieną visų fakultetų absolventai masiškai išeina į gatves, o vakarop degina plačias satino juostas. Skirtingų fakultetų juostos yra skirtingų spalvų. Ugniagesiai šį ritualą tiktai stebi, tačiau jokiu būdu ne trukdo.

Yra įsitikinę, kad Haris Poteris – jų žemietis

Porto mieste veikiantis knygynas „Lello“ – vienas gražiausių pasaulyje, o įvijinių laiptų, senų medinių spintų ir aukštų lubų keliamos asociacijos nejučiom nukelia į Hogvartsą. Toks interjerų panašumas, pasirodo, – neatsitiktinis. Spėkite, kuriame Portugalijos mieste darbavosi Joanne Rowling paskutinio praeito amžiaus dešimtmečio pradžioje? Sklinda gandai, kad būtent „Lello“ aplinka suteikė įkvėpimo parašyti knygas apie Harį Poterį. Negana to, portugalai įsitikinę, kad garsusis paauglys burtininkas – jų žemietis.

Parduotuvė „Lello“ – turistų dažnai lankomas objektas Porte. Norint į ją patekti, reikia įsigyti bilietą. Tokia tvarka buvo įvesta 2015 metais, kada į knygyną ėmė plūsti minios turistų, o pinigų pastato restauravimui gerokai stigo. Tie, kurie nori, įsigytą bilietą gali iškeisti į kurią nors knygą.

Niekada niekur neskuba

Frazę „Tegul visas pasaulis palaukia“ būtų laisvai galima pavadinti neoficialiu kiekvieno portugalo devizu. Dalykas tas, kad portugalai niekada ir niekur neskuba. Negana to, jie nė kiek nesinervina, kai tenka ilgai laukti. Pavyzdžiui, parduotuvėse dažnai galima pastebėti eilių, susidarančių tikrai ne dėl gresiančios krizės arba noro įsigyti deficitinių prekių, o tik todėl, kad pardavėjas staiga panoro pasišnekučiuoti su vienu iš pirkėjų.

Nesupranta, kaip galima valgyti einant

Mėgėjai pavalgyti ekspromtu, tarkim, tiesiog ką nors sukrimsti pakeliui į darbą, Portugalijoje rizikuoja pasijusti visiškai nesuprasti ir nužiūrėti skeptišku žvilgsniu. Norint pajusti tenykščių neprielankumą, tereikia einant išsitraukti sumuštinį. Sprendimą valgyti einant portugalai laiko tiesiog nepadoriu: jie nuoširdžiai nesupranta tų, kurie nesugeba surasti poros–trejeto valandų pietums arba vakarienei.

Mojuoja plaktukais

Kiekvienais metais naktį iš birželio 23-iosios į 24-ąją Porto mieste įvyksta visuotinės eitynės Sao Joao (Šv. Jono Krikštytojo) dienos proga. Iki krikščionybės įsigalėjimo būtent šią dieną buvo švenčiama vasaros saulėgrįža. Vėliau, kaip kad nutiko ir kitur, krikščioniškos tradicijos persipynė su pagoniškomis. Sao Joao šventės apeigos labiausiai primena mūsiškių Joninių (Kupolių, Rasų) tradicijas: jaunimas šokinėja per laužus, šoka, dainuoja ir linksminasi. Visgi yra ir skirtumų: Portugalijoje per Sao Joao šventę priimta trankyti vieniems kitus plaktukais, tik, aišku, ne tikrais – pripučiamais, žaisliniais. Plaktukų smūgių paprastai tenka ir atsitiktiniams praeiviams.

Nepasigenda valgyti skirto stalo virtuvėje

Nenuostabu, jei ir jums pasirodys, kad tipinėje eilinio portugalo virtuvėje trūksta vieno iš svarbiausių baldų – valgyti skirto stalo. Tačiau žinokite, kad portugalai yra įpratę valgyti svetainėje, na, o virtuvėje tiktai gamina maistą.

Dievina menkę

Menkei tenka dominuojantis vaidmuo Portugalijos virtuvėje. Šią žuvį portugalai kepa, verda, džiovina, deda jos į salotas ir sriubas. Kartais juokaujama, kad eilinis portugalas žino 1001 būdą, kaip paruošti menkę. Tos šalies gyventojai kuo rimčiausiai vadina menkę „fiel amigo“ – ištikima drauge.

Keisčiausia tai, kad Portugalijos pakrantės vandenyse menkės nesiveisia ir seniau ši žuvis buvo laikyta delikatesu, kurio ypač įgudę žvejai atgabendavo iš neramaus Šiaurės Atlanto regiono. Šiandien Portugalijos parduotuvėse parduodama menkė yra atkeliavusi iš kitų šalių.

Komentarai ()