Dėl karo Ukrainoje į kosmosą greičiausiai nepakils naujas marsaeigis ()
„Labai mažai tikėtina“, kad Didžiojoje Britanijoje pagamintas marsaeigis „Rosalind Franklin“ šiais metais pakils į kosmosą, rašo BBC.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Europos kosmoso agentūra (EKA) teigia, kad dėl karo Ukrainoje ir jo nulemtos paaštrėjusios diplomatinės krizės projektui iškilo pavojus.
Robotas yra bendros su Rusijos kosmoso agentūra projekto dalis.
Rugsėjį jis turėtų būti paleistas rusiška raketa – ir po aštuonių mėnesių naudojant rusišką techninę įrangą, nusileisti Marse – tačiau dabar tokį bendradarbiavimą gali būti sunku pateisinti.
Pirmadienį EKA pareiškime teigė, kad dėl „sankcijų ir platesnio konteksto“ prie marsaeigio „Rosalind Franklin“, kuris pavadintas britų mokslininkės, kuri buvo viena iš DNR struktūros atradėjų, vardu, atsirado didelis klaustuko ženklas.
„Apgailestaujame dėl žmonių aukų ir tragiškų karo Ukrainoje padarinių, – pareiškė agentūra. – Visišką pirmenybę teikiame tinkamų sprendimų priėmimui ne tik dėl mūsų darbuotojų, dalyvaujančių programose, bet ir dėl mūsų europinių vertybių, kurios visada iš esmės formavo mūsų požiūrį į tarptautinį bendradarbiavimą“.
Savaitgalį Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“ paskelbė, kad, keršydama už ES ekonomines sankcijas, sustabdys savo raketų „Sojuz“ skrydžius iš Europos kosmodromo Prancūzijos Gvianoje.
Iki šiol būdavo teigiama, kad siekiama, jog kosmosas būtų gerokai aukščiau už Žemėje vykstančius konfliktus. Dešimtmečius Rusija ir Vakarai rado galimybių bendradarbiauti – net ir tada, kai Šaltojo karo ir Krymo krizės metu įtampa buvo milžiniška.
Tačiau invazija į Ukrainą žymi lūžį, ir mintis apie tai, kad danguje virš Žemės galima tęsti įprastą veiklą, tapo svarstytina, teigia BBC. Vis dėlto išpainioti dešimtmečius trukusį bendradarbiavimą nebus lengva.
Jei „ExoMars“ programa sustabdoma, ar tai reiškia, kad marsaeigis bus saugomas ir pasibaigus krizei, vėl bus rengiamas paleidimui? O gal tai reiškia, kad „Roskosmos“ pagaminti elementai – nusileidimo sistema – bus perprojektuoti ir perkurti be Rusijos dalyvavimo?
Tokie klausimai dabar bus keliami dėl kiekvienos Vakarų misijos, kurioje dalyvauja Rusija.
Tačiau sudėtingiausia problema yra Tarptautinė kosminė stotis. Orbitoje skriejančio žmonijos forposto infrastruktūra yra taip susipynusi, kad Rusijai būtų sunku ten funkcionuoti be kitų kosmoso agentūrų – ir atvirkščiai. Gali būti, kad TKS išliks bendradarbiavimo kosmoso srityje švyturiu – nes tiesiog nėra kitos alternatyvos.
Šiais metais „Rosalind Franklin“ kelionei į Marsą turi nedaug laiko – tik trumpą 10 dienų laikotarpį rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje. Šį siaurą laiką lemia planetų išsidėstymas. Jei robotas šį langą praleis, jis turės laukti dar 26 mėnesius, kol gaus progą kitam bandymui.
Pats marsaeigis, kaip ir jo rusiškas nusileidimo mechanizmas, žinomas kaip „Kazačiok“, jau yra sukonstruotas. Dar reikia išspręsti kai kurias technines problemas, tačiau iki šiol atrodė realu, kad abu įrenginiai laiku suspėtų pasiekti paleidimo aikštelę – tačiau dabartinėmis aplinkybėmis nuotaikos nėra labai geros.
Praėjusią savaitę Jungtinės Karalystės Bendruomenių rūmuose ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pareiškė, kad bendradarbiavimą su Rusija kosmoso srityje sunku pateisinti.
„Turiu pasakyti, kad iki šiol iš esmės pasisakiau už tolesnį meninį ir mokslinį bendradarbiavimą, tačiau dabartinėmis aplinkybėmis sunku suprasti, kaip tai galėtų tęstis įprasta tvarka“, – sakė jis parlamento nariams.
„Rosalind Franklin“ yra antrasis dviejų dalių kosminės programos, oficialiai vadinamos „ExoMars“, etapas.
Pirmoji dalis – tai palydovas, kuris į Raudonąją planetą buvo paleistas 2016 m. Juo tiriama planetos atmosfera ir jis turėtų veikti kaip telekomunikacijų retransliavimo platforma, kai atvyks „Rosalind Franklin“.
Jungtinė Karalystė buvo antra pagal dydį (po Italijos) „ExoMars“ programos rėmėja, investavusi daugiau kaip 300 mln. eurų, iš kurių didžioji dalis buvo skirta marsaeigio kūrimui.
Žinoma, įmanoma rasti kitą, nerusišką raketą, kuri galėtų iškelti robotą 2024 m. – tačiau vakarietiškos įrangos, reikalingos aparatui nuleisti ant planetos paviršiaus, paieška gali būti ne tokia paprasta.
Europoje – o ypač JAV – žinių, kad būtų galima sukurti tokią nusileidimo ir nusileidimo sistemą, tikrai pakanka – tačiau jai suprojektuoti, sukurti ir išbandyti prireiktų daugiau nei dvejų metų – o tai jau reiškia, kad „Rosalind Franklin“ būtų nukelta į dar tolimesnę ateitį. Dėl to nemažai kas neišvengiamai suabejotų įrenginio, kaip mokslinės veiklos, aktualumu.
Roboto tikslas – imti mėginius iš 2 metrų gylio gręžinių Raudonojoje planetoje ir ieškoti gyvybės pėdsakų. Tokio tikslo neturi jokia kita planuojama Marso misija.
EKA noras pasiųsti į Raudonąją planetą šešių ratų transporto priemonę pasižymi ilga istorija.
Pirmą kartą šią idėją valstybės narės patvirtino dar 2005 m., o pirmasis paleidimas buvo numatytas 2011 m. Vėliau dėl neryžtingumo, techninių nesklandumų ir lėšų trūkumo projektas buvo atidedamas ne vieną kartą.
Nei Jungtinės Karalystės kosmoso agentūra, nei „Airbus UK“, kuri surinko „Rosalind Franklin“, nenorėjo papildyti EKA pirmadienio pareiškimo.
Parengta pagal BBC.
