Naujų fosilijų atradimas rodo, kad prieš 86 milijonus metų danguje skraidė milžiniški „drakonai“.

Per neseniai atliktą tyrimą Argentinoje mokslininkai aptiko naujo tipo skraidantį mokyklinio autobuso dydžio roplį, vadinamą „mirties drakonu“, rašo „USA Today News“.

Manoma, kad pterozauras, taip pat žinomas kaip Thanatosdrakon amaru, buvo paukščių protėvis, nes yra pirmasis grobį medžiojantis padaras su sparnais. Pavadinimą „mirties drakonas“ mokslininkai sukūrė sujungę du graikiškus mirties žodžius – „Thanatos“ ir „Drakon“.

„Thanatosdrakono liekanos turi įvairių bruožų, leidžiančių atskirti juos nuo kitų žinomų pterozaurų. Iš esmės šios savybės pasireiškia slanksteliuose ir galūnėse. Tai leido mums atrasti naują pterozaurų rūšį“, – sakė tyrimo vadovas Leonardo Ortizas.

Hermosa reconstrucción del pterosaurio Thanatosdrakon amaru hallado en Mendoza, Argentina, y estudiado por Leonardo Ortiz David. pic.twitter.com/0rRYXnVP9f

— Federico Kukso (@fedkukso) May 23, 2022

Tyrėjai aptiko fosilijų Anduose, Argentinos Mendozos provincijos vakaruose. Pastebėtina, kad uolose buvo išsaugotos roplių liekanos, datuojamos 86 milijonų metų kreidos periodo, tai yra, 20 milijonų metų prieš asteroido susidūrimą, prieš jam sunaikinant tris ketvirtadalius gyvybės Žemėje.

Taip pat verta paminėti, kad naujoji pterozauro fosilija yra didžiausia Pietų Amerikoje ir viena didžiausių pasaulyje.

Nors mokslininkai pterozaurus priskiria tai pačiai kategorijai kaip paukščiai dėl gebėjimo skristi, juos vis tiek sunku klasifikuoti, nes jie buvo šaltakraujai plėšrūnai. Jie neturėjo varžovų, todėl manoma, kad pterozaurai dominavo visuose žemynuose ir buvo išsivystę įvairių formų ir dydžių.

Kaip manoma, pterozaurai ne tik skrido ar sklandė, bet ir aktyviai kopė, pasikliaudami savo jėgomis.

Pterozaurų sparnai yra suformuoti iš membranos, kuri tęsiasi nuo pailgo ketvirtojo piršto ant priekinės galūnės ir jungiasi su kūnu. Kai kurie jų taip pat turėjo ilgą uodegą su maža „uodegos skiltele“ gale.

Komentarai (1)