Mykolas Drunga. Klimato kaitą dar sunkiau numatyti nei rytojaus orus (2)
Rytų Anglijos universiteto profesorius Mike`as Hulme`as, knygos „Kodėl nesutariame dėl klimato kaitos“ autorius, dienraštyje „Wall Street Journal“ teigė, jog „mokslas niekada nerašo užbaigtų vadovėlių. Jis nepateikia mums šventojo rašto, neklystamo ir galutinio“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Tai ypač galioja klimato mokslui, sudarančiam sudėtingą, milžiniškos skalės sistemą, kiekviename žingsnyje veikiamą žmogiškųjų netikėtumų ir nenuspėjamumų.
Taip, mokslas aiškiai atskleidė, kad žmonės turi įtakos globaliniam klimatui ir toliau jos turės. Tačiau mes nežinome nei visos pavojų apimties, nei kaip greitai jie realizuosis, nei iš tiesų neturime aiškaus supratimo, kokį santykinį vaidmenį visi varomieji veiksniai vaidina skirtingose skalėse.
Panašiai ir klimato kaitos ekonominėms analizėms priskiriame per didelį mokslinį autoritetą. Taip, mes žinome, kad klimato kaitos mažinimas, jos ignoravimas ar prie jos prisitaikymas sukelia išlaidų kaskadą, tačiau daugelį tų išlaidų lemia etiniai sprendimai apie tai, kiek, kaip ir kokius dalykus vertiname, šiandien ir ateityje. Tai dalykai, kurių mokslas nustatyti negali“, – vieną požiūrį dėstė M. Hulme`as.
Kai kurie žurnalistai ir laikraščiai kategoriškesni. „Nedaryti nieko tiesiog negalima“, – rašė Varšuvos dienraštis „Rzeczpospolita“ ir tęsė: „net jeigu nebūtų nė vieno įrodymo, kad anglies dvideginio išmetimas turi įtakos Žemės šilimui, vis vien sveikas protas diktuoja, kad žmogui ir gamtai kenkia vis didesnis atmosferos tomis emisijomis užteršimas. Štai ir kinai pamažu pripažįsta, jog gamta gali žiauriai atskeršyti, jeigu jos sąskaita didinamas bendrasis vidaus produktas. Daugelį Kinijos miestų dengia griaužiantis smogas, o upės panašios į didžiulius nutekamuosius vandenis“.
Rio de Žaneiro dienraštis „Jornal do Brasil“ džiaugėsi, kad „Kinija ir Jungtinės Valstijos jau signalizavo savo pasirengimą sumažinti šiltnamio dujų išmetimą. Jos abi – didžiausios mūsų planetos nusidėjėlės klimatui, kartu sudėjus jos vienos išmeta net 40 procentų viso anglies dvideginio pasaulyje. Kad dabar jos pasiruošusios susitvardyti – tik tarptautinio spaudimo rezultatas“.
Pasak Londono „Times“, „tam, kad šį šįmtmetį pasaulio temperatūrai neleistume kilti daugiau negu du laipsnius, visi konferencijoje pasirašantieji turės įvykdyti savo maksimalius planus. Sėkmei reikia ir pakankamai pinigų, gal net iki šimto milijardų dolerių kasmet iki 2030-ųjų tam, kad Indija ir Kinija galėtų įgyvendinti savo sveikintinus siūlymus emisijai sumažinti“.
Honkongo dienraščio „Takungpao“ požiūriu, „kaip ir daugelio kitų tarptautinių klausimų atveju, Jungtinių Amerikos Valstijų nuostata ir laikysena yra pavyzdys kitoms valstybėms. Jeigu jos ir toliau pretenduoja į vadovaujantį vaidmenį pasaulyje, turi ir klimato kaitos tema rodyti drąsą ir pasireikšti kaip tikrai atsakinga pasaulio galybė“.
Ciuricho laikraštis „Tages-Anzeiger“ džiaugėsi, kad Amerikos prezidentas B.Obama „atvažiuos ne tuščiomis rankomis. Jis pasiruošęs mokėti „prideramą, teisingą indėlį“ besivystančių šalių labui. Paketas apims 10 mlrd. dolerių ir bus paruoštas naudojimuisi nuo 2012-ųjų“.
Anot Paryžiaus dienraščio „Figaro“, „iš tiesų lemiamos reikšmės turi tai, jog kiekviena pramoninė šalis angažuotųsi aukščiausiame politiniame lygyje, kad nebūtų žlugimo. Jungtinės Amerikos Valstijos su savo nauja vyriausybe žengė galingą žingsnį į priekį. Klimato kaita nebėra tabu tema, net jeigu Atstovų Rūmų priimtas įstatymo projektas dėl anglies dvideginio emisijų sumažinimo būtų blokuojamas Senate“.
Taip rašė konservatyvusis Paryžiaus dienraštis, o konservatyvusis Amerikos dienraštis „Boston Herald“ buvo tikras, kad „Jungtinės Valstijos anglies dvideginio išmetimo sumažinimui nepritars“.
Laikraštis tęsė: „dažnai buvo sakoma, kad prezidentas George`as W. Bushas atsisakęs Kioto protokolą pasirašyti. Tai techniškai netiesa, nes G. W. Bushas jo pasirašyti negalėjo. Jis buvo pasirašytas jau Billo Clintono prezidentavimo metu. Tačiau B. Clintonas jį tuoj pat padėjo į stalčių, nes žinojo, kad Senatas jo niekuomet neratifikuos. Iš tiesų Senatas balsavo prieš, tarp kitko dėl to, kad besivystančios šalys kaip Kinija šia sutartimi neįpareigojamos mažinti šiltnamio dujas. Dažnai išleidžiama iš akių ir tai, jog dėl tos pačios priežasties ir B. Obama nenorėjo dalyvauti Kioto sistemoje“.
Dienraštyje „Wall Street Journal“ Masačusetso technologijos instituto profesorius Richardas Lesteris svarstė, ką reiškia B. Obamos įsipareigojimas sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 83 proc. Galimas B. Obamos planuojamo pranešimo Kopenhagos klimato konferencijoje rezultatas – dar didesnis juomi nepasitikėjimas. Jeigu jis nesugebės išsklaidyti Amerikos žmonių abejones, jo ketinimų deklaracija Kopenhagoje nuskambės vis neįtikimiau.
Prezidento numatomas pranešimas Kopenhagoje – turbūt minimumas, kurio reikia deryboms dėl klimato kaitos palaikyti. Be to jos nutrūktų. Tačiau pasekmės Jungtinių Valstijų energijai radikalios – tiek skalės, tiek apimties atžvilgiais. Grįžusį iš Europos B. Obamą pasitiks dar didesni iššūkiai ir nepasitikėjimas namie“, – rašė energetikos mokslų profesorius R. Lesteris.
