Psichofarmakologijos progresas leidžia medikams suvokti ir gydyti psichikos ligas visai taip pat, kaip ir fizinius negalavimus. Naujo tyrimo duomenimis, iki 8 proc. žmogaus genomo sudaro virusai, kurie įterpia save į mūsų DNR. Gali būti, kad kai kurie virusai genomą „praturtina" genais, sukeliančiais psichikos ligas, pavyzdžiui, šizofreniją.

JAV Teksaso universiteto biologijos prof. Cedricas Feschotte neseniai žurnale „Nature" paskelbė šizofreniją ir kitus psichikos sutrikimus lemiančiuose genuose atradęs gyvūnų virusų DNR fragmentų.

Virusus, kuriems žmonės ir žemesnieji primatai yra atsparūs, mokslininkai yra linkę ignoruoti, tačiau profesorius šiuos virusus patyrinėjo nuodugniau. Žmogaus genome C. Feschotte rado daug daugiau virusinės kilmės DNR nei kiti specialistai.

Vadinamieji bornavirusai paprastai plinta tik per kanopinius gyvulius ir paukščius, tačiau jų likučiai žmogaus DNR vienareikšmiškai byloja, kad kažkada su jais reikalų yra turėję ir primatai.

Mokslui seniai žinoma, kad kai kurie žmogaus DNR fragmentai yra liekanos virusų, nuo kurių kentėjome anksčiau. Tačiau niekas negalvojo, kad tų liekanų mūsų genome yra tiek daug, ar kad kai kurios jų gali sukelti ligą, jau nekalbant apie tokius sudėtingus atvejus, kaip psichikos sutrikimas.

Kol kas įrodymai šioje srityje prieštarauja vieni kitiems, ir ryšys tarp bornavirusų bei šizofrenijos lieka menkai suprastas. Tačiau virusų gebėjimas pakeisti ir įsiamžinti mūsų DNR ne tik praplečia mūsų žinias apie tai, kaip mutacijos sugeba išvengti natūraliosios atrankos. Jeigu beveik dešimtadalį mūsų genomo sudaro virusai, tai kas esame mes?

Komentarai (10)