Pristatome Mykolo Drungos parengtą pasaulinės spaudos apžvalgą apie konfliktinę Šiaurės Korėjos situaciją - nors nuomonių yra įvairių, bet išlaikant kritinį požiūrį galima susidaryti nuomonę bent jau apie vienoje barikadų pusėje vyraujančią poziciją.

Vieną griežčiausių pasisakymų, tonu nenusileidžiantį prieš kelias dienas girdėtai seno LER žurnalisto Valentino Mitės kritikai, Šiaurės Korėjos adresu paleido Stambulo dienraštis „Radikal“: „Šitos akmens amžiaus komunistinės valstybės vadas taip izoliavosi nuo savo tautos, kad jau kelis mėnesius nežinoma, ar jis išvis dar gyvas.

Kaip Kim Jon Yro tėvo, taip ir sūnaus laikais, žmonės miršta badu, tuo tarpu diktatorius leidžia pinigus atominei bombai kurti.

Dabar pagaliau tikslą pasiekė. Jis bombą turi. Pasaulis apstulbęs. Ką daryti, jeigu jam šaus į galvą raketas paleisti Pietų Korėjos, Japonijos ar Jungtinių Valstijų link? Ši mintis ne tokia jau neturinti ryšio su tikrove“, - rašė Turkijos laikraštis.

Tam nelabai pritarė Maskvos „Novije Izvestija“. Pasak jų, „karui jokių prielaidų nėra. Prie jo gali prieiti tik tuo atveju, jeigu Šiaurės Korėjos valdžia visiškai praras realybės pojūtį. Šią akimirką taip neatrodo“, – tvirtino Maskvos nevyriausybinis laikraštis.

Vokietijos dienraščio „Nürnberger Nachrichten“ nuomone, „kaip Šaltojo karo metais Europoje ir Šiaurės Amerikoje, taip ir šiandien Rytų Azijoje galioja branduolinio atgrasymo taisyklė: kas pirmas šauna, antras miršta. Atominis išpuolis prieš Pietų Korėją reikštų Šiaurės Korėjos savižudybę“.

Ir jeigu Berlyno „Tageszeitung“ būgštavo, kad „konfliktas gali tapti nevaldomu“, tai Amerikos dienraštis „USA Today“ vėlgi ramino, jog „pagrindinis rūpestis ne tas, kad Šiaurės Korėja paleis atomines raketas ant savo kaimynų galvų ar net į Jungtines Valstijas. Daugiau baimės kelia tai, jog skurdi šalis gali savo atominę technologiją parduoti kitoms valstybėms ar teroro organizacijoms“.

Anot amerikiečių laikraščio, „kantri diplomatija ir partneriški judesiai kartu su Kinija atrodo geriausia išeitis. Bet kokia nesėkmė, prie kurios priklausytų ir Pietų Korėjos ir Japonijos atominis apsiginklavimas, destabilizuotų Kiniją labiau negu Jungtines Amerikos Valstijas“.

Šiaurės Vokietijos nacionalinis dienraštis „Welt“ rašė, jog „krizė yra nemaloni tiek Kinijai, tiek Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Kinija visuomet girdavosi dėl savo sugebėjimo daryti įtaką Šiaurės Korėjai ir savo dalyvavimą šešeto derybose laikė prestižo reikalu. [...] Dabar Kinija išgyvena tai, ką Europa turėjo patirti per Balkanų krizę – ji net nesugeba susitvarkyti savo pačios kieme, nepaisant to, kad Pchenjano režimas visiškai nuo Kinijos priklauso“.

Ryžtingai imtis pagrindinio vaidmens Pekiną ragino Maskvos „Nezavisimaja Gazeta“:

„Kinija galėtų Jungtines Valstijas ir Šiaurės Korėją priversti sėstis prie derybų stalo ir paspausti abi puses, o šiuo atveju tikrai lengviau paveikti Šiaurės Korėją negu Ameriką. Tačiau be konstruktyvios Vašingtono pozicijos naujos derybos neįmanomos“.

Tada Maskvos dienraštis ir atskleidė, kas jam iš tikrųjų rūpi:

„Karinė konfrontacija Korėjos pusiasalyje būtų labai pavojinga Rusijai. Nes jeigu būtų subombarduoti Šiaurės Korėjos branduoliniai įrenginiai, tuomet radioaktyvūs debesys Vladivostoką pasiektų per dvi valandas“.

O Vašingtono pozicija – argi ji nekonstruktyvi? Turino Italijoje dienraštis „Stampa“ taip nemanė. Anot jo, „į atvirą, ištiestą Baracko Obamos ranką Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Jon Yras atsakė atominiu kumščiu“.

Kitaip padėtį vertino Taivano dienraštis „Lianhe Bao“. Jo nuomone, „nors B. Obama rinkimus laimėjo žadėdamas pokyčius, Amerikos politika Šiaurės Korėjos atžvilgiu nepasikeitė. Priešingai, karinis amerikiečių reiškimasis Šiaurės Rytų Azijoje tik sustiprėjo.

Atsakydamas į tai Pchenjano režimas parodė itin kietą, rūpesčio keliančią reakciją. Jeigu Jungtinės Valstijos nori įgyvendinti pasaulio, „laisvo nuo atominio ginklo“, svajonę, tai naujoji JAV vyriausybė turėtų įgalinti tiesiogines derybas su Pchenjanu ir rasti kelią, kad Šiaurės Korėja grįžtų prie šešeto derybų.

Vien tik reikalavimas liautis vykdžius atomo ir raketų bandymus Korėjos pusiasalyje nesukurs nei taikos, nei saugumo“.

Pietų Korėja, buvusi tik stebėtoja ir ilgai delsusi, neseniai tapo visateise „Platinimo saugumo iniciatyvos“, kuriai priklauso ir Lietuva, nare. Kaip rašė Seulo dienraštis „Korea Herald“, „klausimas buvo ne „ar“, bet „kada“ Pietų Korėja prisijungs. Nutarimas prisijungti dabar, ir tuo Šiaurės Korėją išprovokuoti, Pietų Korėjai nebuvo lengvas.

Prisijungimą prie „Platinimo saugumo iniciatyvos“ Šiaurės Korėja priėmė kaip karo paskelbimą. Į tai Pietų Korėja negali numoti ranka. O vis dėlto Pietų Korėjos kantrybė išseko, kai Šiaurės Korėja galutinai įrodė, jog ji savo pažadų nesilaiko“.

Pasak „New York Times“, „Pietų Korėjos sprendimas prisijungti prie „Platinimo saugumo iniciatyvos“ jau seniai pribrendęs. Šiaurės Korėjos vyriausybei reikia ramiu tonu pasakyti, kad Vašingtonas ir jo sąjungininkai nesiekia jėgų išmėginimo. Tačiau jie stebės Šiaurės Korėjos ginklų eksportą ir abejonės atveju jį sustabdys.

Tikslas yra į šalį vėl pasiųsti branduolinius inspektorius ir Šiaurės Korėjos vadovybę grąžinti prie derybų stalo. Šios derybos vienintelė Šiaurės Korėjos viltis išsilaisvinti iš izoliacijos ir didžiulio ekonominio nepritekliaus“.

Frankfurto dienraščio „Allgemeine“ požiūriu, „tiesioginės Šiaurės Korėjos ir Vašingtono derybos gali būti vienintelė viltis Pchenjanui padaryti įtakos“. Reiktų pagalvoti net ir apie „meduolį“, nes ne sankcijos ir bausmės, o „energijos tiekimai ir kita pagalba per praėjusius kelerius metus atvedė Šiaurės Korėją į šešeto derybas Pekine“.

Šiaurės Vokietijos vietinis dienraštis „Flensburger Tageblatt“ ragino „laikytis ramybės! JT Saugumo Taryba dar kartą sugriežtins sankcijas Pchenjanui (gerai taip), tačiau kol kas nieko daugiau negali ir neturi įvykti.

O lieka viltis, kad anksčiau, negu privers pusiasalį susprogti, šis režimas pats savaime subliūkš“.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: lrt.lt

Autoriai: Mykolas Drunga

Komentarai (9)