Eksperimentas: prie veikiančios mikrobangų krosnelės geriau nesiartinti (video) (19)
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai kartu su žurnalistais atliko eksperimentą, kuris parodė, jog prie veikiančios mikrobangų krosnelės geriau nekišti nosies ir nežvilgčioti, kaip šyla jūsų pietūs. Priešingu atveju gausite trigubą mikrobangų dozę, kuri neigiamai veikia žmogaus sveikatą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
VGTU Aplinkos apsaugos katedros profesorius, habilituotas technikos mokslų daktaras Pranas Baltrėnas ir mokslo darbuotojas Kęstutis Mačaitis prieš keletą metų pradėjo domėtis, kiek buityje naudojami prietaisai išspinduliuoja elektromagnetinių bangų.
Žurnalistai paprašė mokslininkų atlikti eksperimentą, kurio metu nutarta išsiaiškini, ar tikrai verta pasisaugoti mikrobangų krosnelių, kurias galima atrasti beveik kiekvienuose namuose.
K. Mačaitis išmatavo dviejų kelių metų senumo mikrobangų krosnelių elektromagnetinio lauko energijos srauto tankį. Kai specialus aparatas atsidūrė arčiausiai – 5 centimetrai – iki mikrobangų krosnelės, jo rodmenys šoktelėjo aukštyn. Prietaisas parodė, kad priartėjus prie abiejų mikrobangų krosnelių tokiu atstumu viršijama leistiną energijos srauto tankio ribą 10 µW/cm2. Esant tokiam atstumui aparatas rodė – 30 µW/cm2.
Vis dėlto aparatui nuo krosnelės nutolus per 30 centimetrų, rodmenys sumažėjo. Tuomet leistina riba nebuvo pasiekta. Aparatas parodė, kad tokiu atstumu nuo krosnelės energijos srauto tankis yra 2-4 µW/cm2.
Kaip tik todėl mokslininkas šildant maistą nepatarė stovėti labai arti krosnelės. Jo teigimu, atstumas turi siekti bent 30 cm, o idealiu atveju jis turėtų būti netgi didesnis.
Kita vertus, ne per visas mikrobangų krosnelės vietas į aplinką patenka vienodas kiekis mikrobangų. Daugiausia jų skverbiasi per dureles, o per kitas vietas į aplinką jų patenka mažiau.
„Kadangi leistina norma esant 5 cm tarpui iki krosnelės viršijama vos ne tris kartus, stovėti tokiu atstumu iki jos yra pavojinga. Žiūrėti, kaip sukasi lėkštė tikrai nepatartina. Tačiau dėl poveikio sveikatai mokslininkai ginčijasi. Pavyzdžiui, šveicarų mokslininkai teigia, kad dėl to kraujyje sumažėja hemoglobino kiekis. Taip pat jie mano, kad vystosi įvairios ligos“, - apie mikrobangų poveikį sveikatai kalbėjo K. Mačaitis.
Vaizdo siužetą galite pasižiūrėti čia.
Anot jo, prietaiso kaina nėra saugumo garantas. Kur kas svarbiau nenaudoti senų mikrobangų krosnelių. O parduotuvėse parduodami prietaisai, anot jo, atitinka saugumo kriterijus, tačiau šildant maistą vis tiek reikia laikytis saugaus atstumo, kuris negali būti mažesnis nei 30 cm.
„Viskas priklauso nuo gamintojo. Tačiau prekybos centruose parduodamos krosnelės atitinka visus standartus. Vis tik bėgant laikui parametrai keičiasi ir normos viršijamos. Prekybos centrų atstovai nepataria naudoti senesnių nei 7 metų krosnelių“, - kalbėjo mokslininkas.
Pats mikrobangų krosnelės nenaudojantis K. Mačaitis teigė, kad vis dėlto mikrobangas sugeria ir maistas: „Netyrėm iš krosnelės ištraukto kepsnio, bet maistas sugeria elektromagnetines bangas, nes tai nėra metaliniai kūnai,“ - tikino mokslininkas.
