[Žinios trumpai] Zaporižios gynėjai ruošiasi kovai: skirtumai nuo įprastų Ukrainos karių sužavės kiekvieną (Video) ()
Tačiankos, kazokai ir tikras draugas „Maxim“. Zaporižios Teritorinės gynybos kariai ruošiasi mūšiui.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Teritorinės gynybos kariai įvaldo žiaurų istorinį įvaizdį, naudodami visas turimas priemones Rusijai sustabdyti – net kulkosvaidį „Maxim“ ir sovietinį mini visureigį.
Ukrainos savanoriai, apsirengę nuo XVI amžiaus prieš Rusijos valdžią kovojusių kazokų stiliumi, keliauja sovietinėmis karinėmis mašinomis su senoviniais Pirmojo pasaulinio karo kulkosvaidžiais.
Moderniausias dalykas, kurį galite išvysti vaizdo įraše – tai visais ratais varomas LUAZ-969 iš Šaltojo karo laikų, pagamintas ZAZ-969 pagrindu. Juos 1966–1971 metais gamino Zaporižios automobilių gamykla (ZAZ) tame pačiame mieste, kurį dabar gina kovotojai. 1971 metais gamybą perėmė Lucko automobilių gamykla (LUAZ) šiaurės vakarų Ukrainoje, kuri dabar vadinama Bogdano variklių surinkimo gamykla.
Tokie automobiliai buvo gaminami iki 1992 metų, kai SSRS jau buvo subyrėjusi, tad visai gali būti, kad šis LUAZ buvo gaminamas po Šaltojo karo. Atnaujinta modifikacija pavadinimu LUAZ-1302, savo išvaizda labai panaši į 969, buvo gaminama iki 2002 m., nors kampinės automobilio ratų arkos vaizdo įraše rodo senesnį sovietmečio modelį.
Mažytis dvivietis yra savotiškas didelės prošvaisos visureigis pikapas, skirtas važiuoti bekele. Dėl prošvaisos po dugnu ir aukšto variklio oro įsiurbimo angos, esančios po gaubtu, automobilis netgi gali įveikti upes.
Originali LUAZ versija, paženklinta numeriu 967, turėjo į valtį panašų korpusą, leidžiantį 30 minučių plaukti ir besisukančių padangų pagalba judėti vandeniu.
969 dizainas iš pradžių buvo sukurtas Raudonajai armijai, remiantis jų poreikiu turėti mažą, tvirtą transporto priemonę, pavyzdžiui, kaip Korėjos karo amerikietišką džipą. LUAZ galėjo gabenti sužeistus karius ant padėklų, kuriuos buvo galima pakrauti naudojant papildomą galinę rampą, taip pat transportuoti amuniciją ir vilkti artileriją.
Šio konkretaus sunkvežimio gale sumontuotas skysčiu aušinamas kulkosvaidis M1910/41 „Maxim“. Ginklas atrodo pasenęs, nes konstrukcijos pagrindas datuojamas laikotarpiu iki Pirmojo pasaulinio karo. Įvairios šio kulkosvaidžio versijos, įskaitant turinčias ikonišką vandeniu aušinamą vamzdį, buvo gaminamos Rusijoje, o vėliau ir Sovietų Sąjungoje iki 1945 m. Tiek Ukrainos, tiek rusų kovotojai dabartiniame konflikte naudoja „Maxim“.
Abiejose fronto linijos pusėse gausu ne vietoje esančių, pasenusių ar tiesiog keistų ginklų. Dabartiniame konflikte naudojami visų tipų pasenę šaunamieji ginklai, transporto priemonės ir įranga, nors šiuolaikiniai ginklai, tokie kaip prieštankinės raketos ir UAV, taip pat yra neatsiejama karo dalis. Tiek Rusijos kariai, tiek Ukraina į frontą siunčia pažangiausius ginklus, kartu apginkluoja rezervistus ir milicijas senais modeliais, įskaitant likusius iš praėjusių karų.
„Maxim“ ir LUAZ derinys techniškai yra savotiška „tačianka“ – šis terminas iš pradžių buvo taikomas kulkosvaidžiams, sumontuotiems ant atvirų arklio traukiamų vežimų.
Kadangi dauguma, jei ne visos, šiuolaikinės šarvuotos mašinos pradeda tarnybą su priešakinėmis Ukrainos pajėgomis, Teritorinės gynybos padaliniams dažnai tenka ieškoti transporto patiems, ypač intensyvių kautynių vietose, pavyzdžiui, Zaporižioje. Į šiaurę nuo okupuoto Krymo esantis regionas pastarosiomis savaitėmis buvo atnaujinto Rusijos puolimo taikinys.
Pažymėtina, kad tame pačiame vaizdo įraše kiti Ukrainos kariai yra ginkluoti moderniais automatais AK-74 ir AK-12, prieštankinėmis raketomis ir kelių tipų granatsvaidžiais (RPG), nors neaišku, ar tai kariai.
Vaizdo įraše matoma kelių Teritorinės gynybos karių kelionė LUAZ į frontą, kuri, pasak pasakotojo, yra kažkas panašaus į savanorių „safarį“. Vėliau vaizdo įraše matomas modernus kamufliažinis pikapas, kurio gale sumontuotas lengvas priešlėktuvinis pabūklas.
Vaizdo įraše Ukrainos kovotojas paaiškina pasenusių ginklų patrauklumą šiuolaikiniame kare. Šis senesnis dizainas yra patikimas ir gana paprastas naudoti bei prižiūrėti kovotojams, kurie mažai arba visai nėra pasirengę karui.
„Viskas labai lengva ir paprasta“, – sako jis, kraudamas šovinius iš tradicinės kailinės kepurės Papachos į apvalią kulkosvaidžio DP-27 dėtuvę. – Jis buvo išleistas 1941 m. ir vis dar veikia. Sakoma, kad senųjų modelių technika gabiose rankose gerai įveikia priešą“.
Vyro galvos apdangalas ir ūsai yra dar anachroniškesni, palyginti su ginklais ir sunkvežimiu. Jis ir kiti vaizdo įraše matomi asmenys nusiskuto didžiąją dalį galvos ir nešioja tankius ūsus, primenančius Ukrainos kazokus, gyvenusius Rytų Ukrainoje XVI amžiuje.
Iš pradžių kazokai buvo etninė grupė, kilusi iš Kaukazo regiono. Jie gyveno įvairiose Rusijos imperijos vietose, o caro laikais tarnavo samdiniais ir pasieniečiais. Kazokai garsėjo kaip įnirtingi raiteliai ir puikūs kariai – panašu, kad tokį įvaizdį nori sukurti šiuolaikiniai Ukrainos kovotojai. Nuo tada šis terminas tapo savotišku bendriniu įvairių mažumų grupių, taip pat kazokišku gyvenimo būdu besivadovaujančių žmonių pavadinimu.
„Kiekvienas kazokas myli savo žemę. Niekas nebėga iš savo žemės. Mes neturime kur bėgti, tai jie tegu bėga. Mes juos sugausime ten, kur jie bebūtų. Mes net ištrauksime juos iš po žemės“, – sako karys.
Ukrainos kazokų kostiumas turi giliai asmeninę ir istorinę reikšmę abiem konflikto pusėms. Tai primena, kaip 1944 metais D dienos desantininkai nusidažė veidus ir nusiskuto galvas prieš išsilaipindami okupuotoje Prancūzijoje. Kariai tūkstančius metų dėvėjo stilizuotus drabužius ir papuošalus, kad sukeltų baimę savo priešams.
Kazokas apibendrina istoriją apie Ukrainos kovinę etiką ir pateikia savo argumentus, kad būtų galima ištverti iki mirties, net ir su praėjusio amžiaus įranga.
„Bent vienas kazokas liks, o Ukraina atgims“, – sako jis. – Šioje žemėje niekas negyvens, išskyrus kazokus. Ir kiekvienas ukrainietis yra kazokas“.
