Giliai Vakarų Sacharos dykumoje yra milžiniška struktūra, matoma net iš kosmoso – tai viena didžiausių pasaulio fosfatų gamykla, turinti dešimčių kilometrų konvejerių sistemą.

Konvejerio juostos, naudojamos beveik visose pramonės šakose, yra puiki priemonė kroviniams ir medžiagoms perkelti iš vienos vietos į kitą. Kasybos pramonėje jos yra ypač naudingos, nes leidžia gabenti mineralines rūdas nelygiu reljefu arba sunkiai prieinamomis vietovėmis ir yra ekonomiškas ir patikimas būdas perkelti nuolatinį medžiagų srautą, kurį kitu atveju reikėtų vežti iš vienos vietos į kitą kitokiu transportu.

Didelis našumo lygis ir mažos eksploatacinės sąnaudos paskatino plačiai pritaikyti juostines konvejerių sistemas. Kadangi kasyklos paprastai yra atokiose vietovėse, šios konvejerio juostos tęsiasi dešimtis kilometrų. Tiesą sakant, kalnakasybos pramonei priklauso vienos ilgiausių pasaulyje konvejerių juostų, skirtų mineralinėms rūdoms transportuoti iš kasyklų į naftos perdirbimo gamyklas, uostus ar atsargų centrus.

Palydovinėse nuotraukose ši juosta matoma kaip tiesi linija, o kai kuriose vietose lengvai atpažįstama iš baltos fosfatų juostelės, kuri dėl stipraus Sacharos vėjo buvo išbarstyta dulkėtoje rudoje dykumoje. Šis konvejeris, jungiantis Bou Craa su Ajūnu, gali pervežti 2000 metrinių tonų uolienų per valandą.

Bou Craa

Bou Craa – miestas Vakarų Sacharoje, į pietryčius nuo pagrindinio Ajūno miesto. Jame gyvena beveik vien fosfatų bendrovės „Phosboucraa“, Maroko „OCP Group“ dukterinės įmonės, darbuotojai.

Istoriškai įsikūręs Saguia el-Hamra regione, Bou Craa yra daugiau nei 1,7 milijardo tonų fosfatų telkinio vieta. „Phosboucraa“ kasybos veikla prasidėjo 1972 m.

Miestas tapo Maroko kontroliuojamos zonos dalimi 1976 m. balandžio mėn. Marokui ir Mauritanijai užgrobus iki tol Ispanijos valdytą Vakarų Sacharą. Bou Craa liko Maroko rankose, nors kasyba buvo sustabdyta 1976 m. dėl „Polisario“ partizanų, siekiančių  sukurti nepriklausomą Sacharos Arabų Respubliką, išpuolių.

Vakarų Sacharos karo metu „Polisario“ kelis kartus sabotavo ir išjungė šią transporto sistemą. Šie išpuoliai palaipsniui nutrūko devintojo dešimtmečio pradžioje, kai miestas buvo aptvertas Maroko siena, kuri sutvirtino Maroko kontrolę šiaurės vakarinėje Vakarų Sacharos dalyje (vadinamasis „naudingas trikampis“).

Šiandien kasykloje kasmet iškasama apie 3 mln. tonų fosfatų, o tai sudaro 10% visos Maroko produkcijos. Fosfatai į pakrantę gabenami automatizuotu konvejeriu, kuris yra ilgiausias pasaulyje konvejeris, juosta matoma net iš kosmoso.

Ilgiausias pasaulio konvejeris

Ilgiausias pasaulio konvejeris yra 98 km ilgio konvejeris, einantis nuo Maroko kontroliuojamų Bou Craa fosforo kasyklų Vakarų Sacharoje iki pakrantės. Ši sistema, pastatyta 1972 m., gali nugabenti 2000 metrinių tonų uolienų per valandą į Ajūno uostamiestį. Iš ten krovininiai laivai išgabena fosfatinę uolieną po visą pasaulį – ji daugiausia naudojama trąšų gamyboje.

Ir nors ši tarpusavyje sujungtų konvejerių sistema gali būti ne tokia didinga ar žavinga kaip Didžioji kinų siena, ją galima pamatyti iš kosmoso (kadangi, pasak NASA, Didžioji kinų siena tikrai nematoma).

Matyt, stiprūs dykumos vėjai nupučia nuo konvejerio juostos lengvesnes baltojo fosforo rūdos daleles. Rezultatas yra ryškus dramblio kaulo ruožas per visą transportavimo sistemą, akivaizdus NASA palydovinėse nuotraukose.

Vertingas mineralas

Septintajame dešimtmetyje plačiai paplitęs sintetinių trąšų naudojimas, sukėlęs Žaliąją revoliuciją, leido pamaitinti milijonus žmonių, kurie kitu atveju būtų išbadėję, smarkiai išplėtus žemės ūkiui tinkamas žemes visame pasaulyje.

Tai lėmė Habero procesas, leidžiantis atmosferos azotą paversti pasėliams biologiškai prieinama forma. Tačiau norint padidinti azoto kiekį dirvožemyje, gyvybei taip pat reikia atitinkamai padidinti fosforo kiekį, kuris fosfato pavidalu išgaunamas iš geologinių telkinių visame pasaulyje. Kasamo fosfato paklausa smarkiai išaugo.

Fosfato uoliena (baltų miltelių pavidalo) – vertinga ir gyvybiškai svarbi prekė. Be jo auganti žmonijos populiacija negalėtų pati išsimaitinti. Fosfatas kartu su azotu yra vienas iš dviejų būtiniausių sintetinių trąšų komponentų. Tačiau skirtingai nuo azoto, kuris sudaro 78 procentus atmosferos, fosfatas yra baigtinis išteklius. Ir nėra galimybės jo pagaminti.

Fosfatas yra pagrindinis kiekvieno gyvo daikto elementas Žemėje. Trąšos, pagamintos iš uolienų, kuriose gausu fosfatų, yra būtinos beveik kiekvienam derliui auginti; juo remiasi duona, kurią valgome, kukurūzų etanolis, kurį naudojame savo automobiliams varyti. Tikėtina, kad jūsų DNR yra fosforo atomų, gautų iš maisto, kuris, savo ruožtu, buvo iš trąšų, kurios atsirado kaip fosfatinė uoliena palei konvejerio juostą.

1947 m. Ispanijos geologai Vakarų Sacharoje atrado fosfatą – jų skaičiavimais čia yra net apie 1,7 milijardo tonų rūdos.

Marokas turi daugiau nei 72 procentus visų pasaulio fosfatų uolienų atsargų, rodo naujausias Jungtinių Valstijų geologijos tarnybos tyrimas.

Kita artimiausia šalis – Kinija – vos turi 6 proc. Likusi dalis yra paskirstyta mažesnėse kišenėse visame pasaulyje. Marokas agresyviai ir kartais žiauriai įrodinėja, kad Vakarų Sacharos valstybingumo samprata yra neteisėta ir kad turtingas fosfatų kiekis regione priklauso jiems. Dėl to Vakarų Sachara tapo augančio žmogaus teisių konflikto ir didelės regioninės geopolitinės įtampos vieta.

Vakarų Sachara – beveik tuščia laukymė

Vakarų Sachara, 1884–1975 m. valdyta Ispanijos, yra Maroko okupuota teritorija Afrikos šiaurės vakaruose, prie Atlanto vandenyno. Šiaurėje ribojasi su Maroku, šiaurės rytuose – su Alžyru, rytuose ir pietuose – su Mauritanija. Plotas 266 000 km². 552 900 gyventojų (2013); daugiausia – arabai ir berberai.

Administracinis centras – Ajūnas (205 300 gyventojų, 2013). Gyventojų vidutinis tankis vos 2,08 žm./km². Oficiali kalba – arabų. Didesnioji dalis Vakarų Sacharos paviršiaus – lyguma, vakaruose plokščia, rytuose kalvota. Šiaurės rytuose driekiasi Atlaso kalnų priekalnės (aukštis iki 823 m), Atlanto pakrantėje – aliuvinė žemuma, yra kopų.

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai ()