Rusijos Federacija nedelsdama smogs taktinį branduolinį smūgį, jei NATO įsikiš į karą Ukrainoje – tai numatyta Kremliaus karo doktrinoje (2)
Anot korporacijos „Rand“ analitikų, jei Rusijos Federacija nuspręs, kad NATO dalyvauja kare Ukrainoje, pavyzdžiui, remdamasi užsienio savanorių skaičiumi, Kremlius imsis taktinių branduolinių ginklų panaudojimo, nustatyto karinėje doktrinoje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Amerikos analitinio centro „Rand Corporation“ darbuotojai pranešime praneša apie tolesnio karo Ukrainoje eskalavimo riziką.
Pagrindiniai nuogąstavimai susiję su grėsme Ukrainos kariškiams ir civiliams gyventojams. Rizika į karą įtraukti kitus dalyvius – JAV ir NATO šalis – galima, bet neišvengiama.
JAV ir jos sąjungininkų veiksmai, remiant Ukrainą, Rusijai jau kainavo milžiniškas kainą dėl didelio masto ekonominių sankcijų ir ginklų tiekimo Ukrainai.
Ataskaitos autoriai daro išvadą, kad iš Rusijos reikėtų tikėtis atsakomųjų veiksmų. Tiesioginis išpuolis prieš vieną iš NATO šalių nėra toks tikėtinas, kaip, pavyzdžiui, kiti destruktyvūs Maskvos veiksmai. Pavyzdžiui, kibernetinės atakos prieš svarbius objektus arba Vakarų kariškių ar politikų žmogžudystės. Kremlius tai netgi gali laikyti nacionalinės rusų garbės reikalu.
Didžiausia rizika yra ta, kad Kremliaus vadovybė gali nuspręsti, jog tiesioginė konfrontacija su NATO Ukrainoje yra neišvengiama, ir smogs pirma, kad sumažintų tolesnius nuostolius.
Tolimesnio eskalavimo riziką didina tai, kad per karą Ukrainoje Rusijos tolimojo nuotolio įprastinių raketų atsargos gerokai sumažėjo.
Šiuo metu Maskva turi mažiau galimybių vykdyti įprastines karines operacijas ir smogti svarbiausiems NATO taikiniams Europoje. Jei Kremliaus vadovybė nuspręs, kad NATO įsikišimas yra neišvengiamas, gali iš karto griebtis taktinio branduolinio smūgio. Nors tokie veiksmai turi pasekmių, Rusijos karinė doktrina numato taktinio branduolinio ginklo panaudojimą kariniuose konfliktuose.
Dėl didėjančio Vakarų šalių gyventojų pasipiktinimo Rusijos karių karo nusikaltimais, Maskva gali nuspręsti, kad yra politinės valios tiesioginei NATO karinei intervencijai.
„Rand“ analitikai daro prielaidą, kad dėl reikšmingos Ukrainos paramos ir to, kad ginkluotųjų pajėgų gretose atsiranda daug savanorių iš NATO šalių, Kremlius gali manyti, kad NATO jau iš tikrųjų yra įsitraukusi į konfliktą. Vakarų kariškių ar kovinės patirties turinčių žmonių dalyvavimas Ukrainos pusėje gali būti vertinamas kaip įrodymas, kad NATO vadovybė nusprendė į Ukrainą siųsti savo karinį kontingentą.
Rusijos Federacijos karinė vadovybė gali manyti, kad kartu su aukštųjų technologijų sistemų tiekimu į Ukrainą vyksta ir Vakarų instruktoriai. Atsakydama į tai, Rusijos Federacija gali vykdyti slaptas operacijas NATO šalių teritorijoje, kad parodytų savo pasirengimą konfrontuoti su Vakarais. Taikiniais galima pasirinkti šaudmenų ir karinės technikos sandėlius užsienyje. Jei bus atskleistos sabotažo operacijos, NATO karinė vadovybė gali jausti spaudimą ir imtis atitinkamų veiksmų.
Korporacijos „Rand“ analitikai mano, kad Rusijos galimų prevencinių smūgių tikslas yra įtikinti NATO vadovybę, kad reikia imtis tolesnių veiksmų. Rusija Ukrainoje išleido daugybę didelio tikslumo raketų, todėl jos vadovybė tikriausiai nerimauja dėl to, kaip gali baigtis galimas karas su NATO. Tai sukuria dar didesnę eskalavimo riziką, nes Rusijos lyderiai gali nuspręsti, kad jiems naudinga bandyti įbauginti NATO ir užkirsti kelią smūgiui.
Protestai Rusijos teritorijoje taip pat gali būti vertinami kaip Vakarų šalių kišimasis ir bandymai pašalinti iš valdžios dabartinį režimą remiant opoziciją.
