[Išsami tema] Kodėl Prancūzija paliko NATO Šaltojo karo įkarštyje? Pamirštas mažasis Šaltasis karas NATO viduje, kuris nustebino Kremlių (Foto, Video) ()
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
1959 m. birželį Prancūzija atsisakė savo žemėje laikyti užsienio branduolinius ginklus. Dėl šios priežasties JAV iš Prancūzijos turėjo išgabenti 200 karinių lėktuvų.
1963 m. birželio 21 d. Prancūzija atitraukė savo Atlanto ir Lamanšo laivynus iš NATO vadovybės.
Bet tada netikėtai atėjo didžiausias žaibas, kurio niekas nesitikėjo. 1964 m. Prancūzija pripažino Kinijos Liaudies Respubliką oficialia Kinijos vyriausybe, o tai supykdė ir sovietus, ir JAV.
Kinijos Respublika (ROC) arba dabartinis Taivanas buvo de facto oficiali to meto Kinijos vyriausybė, kuriai vadovavo Čiang Kai Šekas. Vakarų šalys pripažino ROC, kuri taip pat buvo nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė, turinti veto teisę.
Įtampa tarp Prancūzijos ir kitų Vakarų valstybių sukūrė pagrindą Prancūzijos pasitraukimui iš NATO.
Prancūzijos pasitraukimas iš NATO ir jo pasekmės
1966 m. kovo 10 d. prezidentas Charlesas de Gaulle'is paskelbė, kad Prancūzija oficialiai išstoja iš NATO. Šalyje daugiau nebus NATO bazių.
Iš Paryžiaus į Briuselį buvo perkelta SHAPE, arba Europos sąjungininkų pajėgų vyriausiasis štabas, atsakingas už NATO karinį planavimą.
Dar blogiau, de Gaulle'as parašė laišką JAV prezidentui Lyndonui B. Johnsonui, prašydamas išvesti visus Amerikos karius iš Prancūzijos žemės. JAV valstybės sekretorius Deanas Ruskas atsakė šmaikščia replika: „Ar tai taip pat apima žuvusius amerikiečius karių kapinėse?“.
De Gaulle'io sprendimas palikti NATO buvo nepaprastai populiarus tarp prancūzų. Daugelio nuomone, jo sprendimas buvo reikšmingas žingsnis siekiant, kad Prancūzija taptų savarankiška ir dar kartą taptų pasauline lydere.
Šis žingsnis buvo postūmis Prancūzijos branduolinei programai, nes Prancūzija atsisakė sutikti su JAV ir Didžiosios Britanijos pasiūlytomis sąlygomis.
Prancūzija padidino NATO šalių konkurenciją, kai vetavo Didžiosios Britanijos siekį prisijungti prie Europos ekonominės bendrijos (EEB), organizacijos, kuri padėjo pamatus būsimai Europos Sąjungai.
De Gaulle'is įsivaizdavo Europą be Britanijos. Ironiška, bet 2016-ųjų „Brexit“ išspildė de Gaulle'o viziją.
JAV reakcija į Prancūzijos sprendimą
Prancūzijos pasitraukimas iš NATO nustebino Kremlių, tačiau Baltieji rūmai tai numatė.
Reakcija nebuvo per stipri, nes dauguma JAV vyriausybės žmonių manė, kad Prancūzija greitai grįš. Amerikiečiai ir britai tai vertino kaip draugų nesutarimą.
Juk Prancūzija nepasitraukė iš NATO, o pasitraukė iš karinės vadovybės struktūros. Prancūzijos politika padėti kitoms NATO narėms, jei jos būtų užpultos, nepasikeitė, nors tai būtų Prancūzijos sąlygomis.
JAV vertinimas dėl Prancūzijos pasitraukimo nebuvo klaidingas. Tačiau NATO turėjo laukti ilgiau, kad vėl pasveikintų Prancūziją tapus pilnaverte Aljanso nare.
2009 m. Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy paskelbė, kad Prancūzija vėl prisijungs prie NATO karinės vadovybės.
Prancūzijos sprendimas palikti NATO nustebino. Tačiau ilgainiui tai pasirodė naudinga.
Prancūzija apsaugojo savo piliečius nepaprasdama Prancūzijos kariuomenės kontrolės. Be to, Prancūzija be spaudimo sukūrė stiprią branduolinę programą tiek civiliniams, tiek gynybos tikslams.
