„Kraujas už naftą“ – žmogaus teisių nepaisantys režimai, nuo kurių gali priklausyti Europos energetinis saugumas ()
ES siekia atsisakyti iškastinio kuro iš Rusijos, tačiau kitos alternatyvos taip pat kelia daug klausimų. Europa dėl naftos ir dujų derasi su kai kuriais itin abejotinais režimais.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dėl žiaurios Vladimiro Putino invazijos į Ukrainą, ES lyderiai pradėjo gerinti santykius su įvairiais šalių lyderiais, įskaitant Saudo Arabijos kronprincą. Šie lyderiai – autokratiškiausių pasaulio valstybių vadovai – dažnai įvardijami kaip karo kurstytojai, žmogaus teisių pažeidėjai ar net nuolatiniai žemės teršėjai.
Toks politikų elgesys – pragmatiška Europos energetikos orientacija, kai susitelkiama į materialius aspektus ar kitaip įvardijant – Europos energetikos realpolitik.
„Europos Sąjunga... nusprendė atsiriboti nuo Rusijos ir ieškoti patikimesnių, saugesnių partnerių“, – šį mėnesį pabrėžė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, kalbėdama kartu su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu.
Tuo tarpu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį priėmė Saudo Arabijos kronprincą Mohammedą bin Salmaną, kuris kontroliuoja didelius naftos išteklius, tačiau laikomas žiauriu žmogaus teisių pažeidėju – kaltinamas žurnalisto Jamalo Khashoggi nužudymo užsakymu.
Kitur Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi buvo užsiėmę derybomis su Šiaurės Afrikos valstybėmis dėl angliavandenilių.
Visa tai susiję su didžiulės energetikos skylės užkamšymu.
Praėjusiais metais rusiškos gamtinės dujos sudarė 40 proc. visos ES paklausos, o rusiška nafta sudarė ketvirtadalį ES importo. Bloko programa REPowerEU siekiama radikaliai sumažinti šią priklausomybę taupant energiją ir tiekiant dujas iš kitų tiekėjų.
Dėl to imta ieškoti kitų naftos ir dujų šaltinių, atstojančių rusiškąjį. Tačiau dauguma alternatyvų yra susiję su visai kitu etiniu bagažu. Visi tiekėjai – nuo Saudo Arabijos iki Kataro, Alžyro ir Irano – užima žemas pozicijas
Žmogaus laisvių indekse (angl. Human Freedom Index) – JAV įsikūrusio libertarinio Cato instituto sudarytame atvirų šalių barometre. Žmogaus laisvių indeksas – tai metinė ataskaita, kurioje vertinama žmogaus teisių būklė 165 pasaulio šalyse ir teritorijose, kurios 2021 m. sudarė 98,1 proc. žmonių populiacijos.
Pagal POLITICO sudarytą „Kraujo už naftą“ indeksą (1 balas reiškia gerą žmogaus teisių situaciją, 5 balai – labai blogą) pateikiamos moralinės problemos, kurias sukelia ES poreikis kurui. Indeksas matuojamas penkiabalėje skalėje – kuo jis aukštesnis, tuo labiau nafta sutepta krauju.
Rusija
Santykiai su Rusija yra niekiniai, kol V.Putino kariuomenė toliau griauna Ukrainos miestus ir žudo civilius gyventojus. JAV Senatas ketvirtadienį vienbalsiai pritarė rezoliucijai, kuria valstybės sekretorius Antony Blinkenas ragino paskelbti Rusiją šalimi, remiančia terorizmą.
Žmogaus laisvių indeksas: 126 iš 165 (reitinge dar neįtraukti Kremliaus kruvini žygdarbiai Ukrainoje).
„Kraujo už naftą“ indeksas: 5/5
Saudo Arabija
Nuo Saudo Arabijos priklauso labai daug, ir kronprincas M. bin Salmanas tai žino. Nors Saudo Arabijos nafta sudaro mažiau nei 10 proc. viso Europos importo, ši šalis turi didelę įtaką OPEC veiklai, taigi ir pasaulinės rinkos būklei.
Šį mėnesį JAV prezidentas Joe Bidenas jau apsilankė Artimuosiuose Rytuose, kad stengdamasis padidinti tiekimą bei taip atsisakydamas ankstesnio pažado paversti Saudo Arabijos karalių „pariju“. Tai ne tik J.Khashoggi nužudymas. Saudo Arabijos vadovaujama koalicija toliau tęsia kruviną karą Jemene, per kurį žuvo tūkstančiai žmonių. Saudo Arabijos valdžia taip pat slopina disidentus ir žmogaus teisių aktyvistus.
Žmogaus laisvių indeksas: 155 iš 165
„Kraujo už naftą“ indeksas: 4/5
Iranas
Iranas turi didžiausias pasaulyje dujų atsargas, tačiau jų panaudojimas Europos gamykloms ir namų ūkiams susijęs su daugybe politinių klausimų. Visų pirma, ES sankcijos, susijusios su branduoline programa, Iranui, užkerta kelią bet kokiam teisėtam naftos ar dujų tiekimui. Be branduolinio klausimo, Iranas, kuriam vadovauja aukščiausiasis lyderis Ajatola Ali Khamenei, ir toliau vykdo represijas prieš šalies gyventojus: saugumo agentūros kaltinamos nuolatiniais žmogaus teisių pažeidimais, o tuo tarpu Irano pajėgos aktyviai dalyvauja pilietiniame kare Sirijoje.
Žmogaus laisvės indeksas: 160 iš 165
„Kraujo už naftą“ indeksas: 4/5
Egiptas
Egipto prezidentas Abdel Fattah el-Sisi neseniai lankėsi Berlyne, kur pagal bendradarbiavimo susitarimą sutiko Vokietijai siųsti dar daugiau dujų ir vandenilio. Jis taip pat buvo atvykęs į Paryžių, kur su E.Macronu kalbėjosi apie energetiką. Birželio mėn. Ursula von der Leyen paskelbė apie susitarimą, pagal kurį iš Egipto ir Izraelio į Europą bus tiekiama daugiau dujų.
Tačiau autoritarinis A. Fattah el-Sisi režimas turi didelių žmogaus teisių problemų.
„Dešimtys tūkstančių vyriausybės kritikų, įskaitant žurnalistus ir žmogaus teisių gynėjus, tebėra įkalinti dėl politiškai motyvuotų kaltinimų“, – pažymėjo „Human Rights Watch“.
Žmogaus laisvių indeksas: 161 iš 165
„Kraujo už naftą“ indeksas: 3/5
Kataras
Kataras, kurį valdo šeichas Tamimas bin Hamadas al Tanis, gal ir yra maža valstybė, bet šiemet ji turi du didelius privalumus: futbolo stadionus, žinant, jog žiemą įvyks FIFA pasaulio futbolo čempionato turnyras – įvykis, privertęs šalį stengtis išspręsti įsisenėjusias problemas, susijusias su netinkamu darbuotojų migrantų elgesiu bei staigų Europos poreikį įsigyti jos dujas. Vokietijos vicekancleris Robertas Habeckas vadovavo šiai iniciatyvai ir kovo mėn. apsilankė Dohoje, kad sudarytų susitarimą dėl dujų tiekimo.
Žmogaus laisvių indeksas: 128 iš 165
„Kraujo už naftą“ indeksas: 3/5
Azerbaidžanas
Apie Azerbaidžaną jau seniai kalbama kaip apie alternatyvą užtikrinant energetinį saugumą, be to, šią šalį su ES jungia Transanatolijos gamtinių dujų vamzdynas ir Transadrijos dujotiekis.
Šio mėnesio pradžioje kelionės į Baku metu U. von der Leyen pasirašė susitarimą dėl tiekimo padidinimo 50 proc. iki 12 mlrd. kubinių metrų, o vėliau „per kelerius metus“ dar iki 20 mlrd. kubinių metrų.
Tačiau Azerbaidžanas taip pat turi savų problemų. Tai 2020 m. karas Kalnų Karabache, kuriame Azerbaidžanas nugalėjo Armėniją. I.Alijevas, šalies valdovas paveldėjimo teise, taip pat kaltinamas dėl žmogaus teisių pažeidimų. Šalis sulaukė kritikos dėl rinkimų klastojimo, spaudos laisvės varžymo, opozicijos aktyvistų suėmimo ir kankinimų.
Žmogaus laisvių indeksas: 127 iš 165
„Kraujo už naftą“ indeksas: 3/5
Alžyras
Po susitikimo su Alžyro prezidentu Abdelmadjidu Tebboune, Italijos premjeras M. Draghi užtikrino naujų dujų tiekimą iš Alžyro. Pagal šį mėnesį užbaigtą susitarimą Alžyro valstybinė energetikos bendrovė „Sonatrach“ ir Italijos „Eni“ iki 2024 m. išplėtos naftos telkinį ir papildomai parduos 9 mlrd. kubinių metrų dujų. Alžyras taps pagrindiniu dujų tiekėju Italijai ir pralenks iki tol buvusią Rusiją.
Alžyras turi savų priežasčių „žaisti su dujomis“. Valstybė remia Vakarų Sacharos nepriklausomybės judėjimą ir jau seniai konfliktuoja su Maroku, kuris pretenduoja kontroliuoti šią teritoriją. Dėl to Alžyras jau nutraukė bendradarbiavimo susitarimą su Ispanija (kuri remia Maroką). Kyla grėsmė, kad energija gali būti panaudota kaip svertas visiškai naujame konflikte. Vyriausybė taip pat turi blogą reputaciją dėl politinės opozicijos represijų ir žodžio laisvės ribojimų.
Žmogaus laisvių indeksas: 154 iš 165
„Kraujo už naftą“ indeksas: 2/5
Jungtinės Amerikos Valstijos
Dėdė Semas pažadėjo padėti ES suskystintų gamtinių dujų krovinių flotile. Tačiau JAV negalės viena iš esmės padengti Rusijos eksportuotų į Europų dujų dalies. Dėl šios priežasties Baltieji rūmai pažadėjo pasinaudoti savo diplomatine įtaka, kad padėtų į Europą pristatyti krovinius iš kitų vietų.
Nors JAV yra tvirta demokratinė valstybė, sausio 6 d. buvo bandyta įvykdyti perversmą, ir kas žino, kokia kryptimi šalis pasuks iki kitų prezidento rinkimų.
Žmogaus laisvių indeksas: 15 iš 165
„Kraujo už naftą“ indeksas: 1/5
Norvegija
Norvegija jau seniai yra viena pagrindinių iškastinio kuro tiekėjų ES šalims – ji eksportuoja beveik dešimtadalį bloko naftos ir maždaug ketvirtadalį dujų. Birželio mėn. ES ir Oslo sudarytas susitarimas reiškia, kad į Europą bus tiekiamos papildomos norvegiškos dujos.
Nors Norvegijos demokratijos patikimumas nekelia abejonių, jos klimato sąžiningumas yra labiau abejotinas – ji gauna daug lėšų iš naftos ir dujų pardavimo, nors ir siekia ekologizuoti savo ekonomiką – nuo hidroenergijos iki elektromobilių.
Žmogaus laisvių indeksas: 13 iš 165
„Kraujo už naftą“ indeksas: 1/5
Nyderlandai
Nyderlandai yra tvirta demokratinė valstybė ir didžiausia ES dujų tiekėja. Tačiau didžiulį Groningeno dujų telkinį planuojama uždaryti 2023 m., kurio kasyba sukelia žemės drebėjimus. Vis dar yra likę maždaug 450 mlrd. kubinių metrų dujų, tačiau Nyderlandų vyriausybė pareiškė, kad Groningeno dujotiekio panaudojimas būtų „kraštutinė priemonė“.
Žmogaus laisvių indeksas: 11 iš 165
„Kraujo už naftą“ indeksas: 1/5
Parengta pagal „POLITICO“ inf.
