Jei Kinija užblokuotų Taivaną, Europai būtų šakės: pasaulyje yra vos dvi įmonės, nuo kurių priklausomas beveik visas pasaulis  ()

Kinijai didinant spaudimą Taivanui ir JAV, Europos technologijų tiekimo grandinei kyla realus pavojus.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Rytų Azijoje tvyrant įtampai, Kinijos sankcijos Taivanui yra akivaizdus priminimas Europos Sąjungai, kad ji yra priklausoma nuo šios salos, ypač nuo jos gaminamų mažų kompiuterinių lustų.

Reaguodama į JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizitą Taipėjuje, Kinija trečiadienį uždraudė kai kurias prekybos operacijas su Taivanu ir surengė karines pratybas jūroje aplink ginčo centre esančią teritoriją.

Dėl karinių veiksmų oro ir jūrų transportas buvo priverstas vengti šios teritorijos, iš esmės blokuojant Taivaną – 23 mln. gyventojų turinčią demokratinę salą, kurią Pekinas tvirtina esant Kinijos dalimi.

Kol kas Kinija apsiribojo ilgalaikėmis atsakomosiomis priemonėmis ir uždraudė smėlio eksportą į salą, taip pat citrusinių vaisių, atšaldytų baltųjų šukučių ir šaldytų skumbrių importą iš Taivano į žemyninę Kinijos dalį.

Tačiau Taipėjui ir Vakarų įmonėms, kurios priklauso nuo Taivano lustų gamybos, gresia pavojus, jog ateityje Pekinas imsis daug griežtesnių priemonių, pavyzdžiui, visiškos salos blokados ar net Kinijos invazijos.

Praėjusiais metais beveik 60 proc. ES importo iš Taivano sudarė mašinos ir buitinė technika. Didžiausią nerimą Europos įmonėms keltų staigus elektroninių lustų, kuriuos gamina didžiausia pasaulyje puslaidininkių bendrovė „Taiwan Semiconductor Manufacturing Co“ (TSMC), tiekimo nutraukimas. Ši įmonė užima daugiau nei pusę užsakomųjų puslaidininkių rinkos ir, kaip kalbama, turi tokių klientų kaip „Apple“ ir „Qualcomm“.

Parodydama, kokią svarbą JAV teikia TSMC, N.Pelosi vizito metu susitiko su įmonės pirmininku Marku Liu.

Europos problema yra ta, kad per daugelį metų ji tapo priklausoma nuo Taivano mikroschemų, tačiau Kinijos puolimas praktiškai be jokio įspėjimo gali akimirksniu sugriauti gyvybiškai svarbią tiekimo liniją.

Taigi, kaip ES gali apsisaugoti nuo tokio pavojaus?

Visų pirma, blokui trūksta kompetencijos, kurią turi Taivanas. Devintojo dešimtmečio pabaigoje TSMC įkūrė Morrisas Chang'as, buvęs JAV bendrovės „Texas Instruments“ inžinierius. M.Chang'as yra puikus pavyzdys, kaip Vakarų technologijų įmonės prarado galimybę įgyti specializuotų procesų, tokių kaip kompiuterinių lustų kūrimas, patirties.

Lanksti įdarbinimo kultūra Taivane taip pat reiškia, kad mikroschemų gamintojai gali lengviau samdyti ir atleisti darbuotojus, atsižvelgdami į paklausos pakilimus ir nuosmukius, teigia Ludo Deferm, Levene įsikūrusio puslaidininkių tyrimų centro „Imec“ viceprezidentas.

 

Antroji problema – unikalus mikroschemų, kurias gali tiekti TSMC, pobūdis. Bendrovė yra ne tik pagrindinė elektronikos, kuri šiuo metu yra naudojama visur – išmaniuosiuose telefonuose ar nešiojamuosiuose kompiuteriuose, gamintoja, bet jau kuria ir pažangesnius lustus, pavyzdžiui, penkių nanometrų ar mažesnius, kurie bus labai svarbūs autonominiam vairavimui.

„Šiuo metu pasaulyje yra tik dvi gamyklos, galinčios gaminti mažesnius nei penkių nanometrų lustus. Tai – TSMC ir „Samsung“, – neseniai duodamas interviu teigė rizikos kapitalo investuotojas ir „Acorn Computers“ įkūrėjas Hermanas Hauseris.

„TSMC visiškai dominuoja, mes nuo jų visapusiškai priklausomi.“ – pridūrė jis.

ES, žinoma, supranta kylančius keblumus.

„Tai yra kapitalui ir žinioms imlus sektorius, kuriame sparčiai vystosi technologijos. Mikroschemų gamyba vyksta tiekimo grandinėje, kuri yra pasaulinė, kompleksinė ir kai kuriuose svarbiuose etapuose pernelyg koncentruota“, – sakė ES pareigūnas.

Kodėl Taivanui reikia Europos

 

Dabar dėl įtampos tarp žemyninės Kinijos ir Taivano kyla klausimas, kaip Pekinas ir Briuselis elgsis toliau.

Svarbus TSMC vaidmuo neliko nepastebėtas žemyninėje Kinijoje. Birželio mėn. vienas iš geriausių Kinijos ekonomistų atvirai paragino Pekiną „perimti“ bendrovės valdymą.

Tačiau kai kurie Vakarų analitikai skeptiškai vertina šios grėsmės išsipildymą, teigdami, jog Kinija paprasčiausiai nėra suinteresuota tai daryti, nes TSMC pasikliauja kitų įmonių, pavyzdžiui, Nyderlandų bendrovės ASML, tiekiama įranga.

TSMC vadovas M.Liu taip pat retame interviu CNN perspėjo, kad jo bendrovė negalėtų veikti, jei Kinija įsiveržtų į Taivaną.

H.Hauseris teigė, kad tai suteikia ES galią.

„Mes, kaip Europa, turime derybinį kozirį, – sakė jis. – Niekas pasaulyje negali gaminti mažesnių nei penkių nanometrų lustų be įrankių, kuriuos gamina ASML“.

Tačiau mintys apie neįsivaizduojamą scenarijų – visišką Taivano lustų tiekimo nutraukimą – neabejotinai paskatins Europos įstatymų leidėjus ir įmones paspartinti savo esamus planus perkelti dalį lustų gamybos į kitas šalis ir padvigubinti Europos rinkos dalį pasaulinėje puslaidininkių kūrimo grandinėje.

 

Vasario mėn. Europos Komisija pristatė 43 mlrd. eurų vertės lustų planus, kuriais siekiama tam tikrus gamintojus privilioti vykdyti gamybinius įsipareigojimus Europos žemyne.

Visgi tai yra skausmingai lėta pažanga, nes ES sunkiai sekasi įtikinti įmones perkelti gamybą į ES bloką.

Nors pastaraisiais mėnesiais į Europą investavo tokios bendrovės kaip „Intel“ Vokietijoje ir „STMicroelectronics“ bei „GlobalFoundries“ Prancūzijoje, TSMC vis dar neįsipareigojo atidaryti gamyklą Europoje ir vietoj to pasirinko gamyklas įkurti Japonijoje ir Arizonoje JAV.

Ir tai yra didžiulis trūkumas, sakė H.Hauseris.

„Deja, šiuo metu atrodo, kad bandome tą perėjimą atlikti kartu su „Intel“, o „Intel“ tiesiog neturi tokios technologijos. Mums reikia tai daryti su TSMC ir „Samsung“. Nesuprantu, kodėl nevedame rimtesnių diskusijų su „Samsung“ ir TSMC“, – sakė jis.

Parengta pagal „POLITICO“ inf.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(21)
(5)
(16)

Komentarai ()