Įrengtosios galios nuo 2020 m. įrengta daugiau nei per 2012-2020 m. laikotarpį.

550 MW – tiek naujos atsinaujinančios energijos įrengtosios galios Lietuvoje atsirado nuo 2020 m., pradėjus darbą šiai Vyriausybei. Tai yra kone ketvirtadaliu daugiau, nei buvo įrengta galios per dviejų ankstesnių Vyriausybių veiklos metų laikotarpį (2012-2020 m.). 

Šiuos skaičius vakar Seime pateikė energetikos ministras Dainius Kreivys, atsakydamas į opozicijos klausimus dėl energetikos išteklių kainų, elektros tiekimo rinkos liberalizavimo bei atsinaujinančios energetikos plėtros. 

„Viena svarbiausių aukštų elektros kainų Lietuvoje priežasčių ir esminis iššūkis Lietuvos energetikos sistemai buvo ir yra savo elektros energijos gamybos trūkumas. Tačiau jau šios Vyriausybės kadencijos pabaigoje įrengtoji galia Lietuvoje sudarys 3,6 GW, o 2030 m. – virš 7 GW instaliuotos atsinaujinančios energijos galios Lietuvoje ir būsime elektrą eksportuojanti valstybė“, - teigia ministras. 

Pasak jo, sparti atsinaujinančios energetikos plėtra yra vienintelis tvarus kelias, siekiant didinti vietinę elektros energijos generaciją ir taip didinti elektros kainų atsparumą energijos išteklių kainoms tarptautinėse rinkose. Tuo tikslu Seimas dar pavasario sesijoje priėmė įstatymų pataisas, kuriomis pašalintos biurokratinės kliūtys saulės ir vėjo energetikai, sutrumpintas pasirengiamųjų darbų laikotarpis bei pagreitintos procedūros teritorijų planavime. 

„Jau matome šių įstatymų pakeitimų duodamus rezultatus: per paskutinius 8 mėnesius vien saulės jėgainių galios įrengta tiek, kiek per visą praėjusį laikotarpį iki šios Vyriausybės veiklos pradžios“, - pabrėžė D. Kreivys. 

Jis taip pat atkreipė dėmesį, jog šiuo metu į atsinaujinančią energiją nukreiptos lėšos viršija bet kokias anksčiau buvusias valstybės investicijas: Lietuvoje taikoma atsinaujinantiems energijos ištekliams skirta parama gyventojams ir verslui yra viena didžiausių tarp ES šalių pagal BVP per capita. Kaip nurodama rugsėjo mėn. Seimo kanceliarijos Tyrimų skyriaus analitinėje apžvalgoje, 2021 m. rugsėjį – 2022 m. liepą Lietuvoje teikiama parama gyventojams ir verslui siekė 3,6 proc. nuo BVP per capita ir buvo antra didžiausia tarp ES šalių. 

Atsinaujinančios energijos plėtrai ir energijos efektyvumui ši Vyriausybė skirs 2 mlrd. eurų – 1 mlrd. subsidijoms ir 1 mlrd. paskoloms. Subsidijų pakete numatyta beveik 400 mln. eurų  parama gyventojams, 50 mln. energetinėms bendrijoms, 234 mln. verslui ir 300 mln. viešajam sektoriui. Paskolų pakete numatyta 700 mln. eurų verslui, 187 mln. eurų energetinėms bendrijoms, 113 mln. eurų savivaldos poreikiams. „Taigi, vien per 2022-23 metus iš įvairių šaltinių bus skirta beveik keturis  kartus daugiau paramos atsinaujinančiai energetikai nei per 2014—2020 metų laikotarpį. Priminsiu, kad 2014-2020 m. periodu tam buvo skirta 275 mln. eurų“, - Seime sakė ministras.

D. Kreivys taip pat akcentavo, jog Rusijai pernai pradėjus energetinį karą prieš Europą, Energetikos ministerija aktyviai sprendė energetinio saugumo, energijos išteklių tiekimo saugumo, energetinių sistemų patikimumo ir jų stabilaus veikimo klausimus. Dėl to Lietuva pirmoji Europoje visiškai uždraudė rusiškų dujų ir rusiškos naftos importą bei vartojimą, sustabdytas rusiškos elektros importas bei Lietuvos iniciatyva tarp Baltijos šalių susitarta dėl sinchronizacijos projekto spartinimo. „Iš to, kad nesulaukėme opozicijos klausimų dėl energijos išteklių tiekimo saugumo bei sistemų veikimo patikimumo, manome, kad su šiuo uždaviniu susidorojome tinkamai“, - Seimo nariams sakė ministras.

Aptardamas elektros rinkos liberalizacijos eigą, D. Kreivys nurodė, jog įvedus konkurenciją į elektros tiekimo rinką didžioji dalis gyventojų jau patiria naudą: 8 iš 10 nepriklausomus tiekėjus pasirinkusių gyventojų yra sudarę jiems labai palankias sutartis. 87 proc. visų nepriklausomą tiekėją pasirinkusių vartotojų, iki šių metų liepos 1 d. pasirinkusių nepriklausomą tiekėją,  turinčių fiksuotą tiekimo tarifą, už elektrą moka pigiau, nei šiuo metu nustatyta visuomeninio tiekimo kaina be dalinės valstybės kompensacijos. „Sprendimas neatidėti II liberalizavimo etapo ilgesniam laikotarpiui leido daugeliui gyventojų ilgalaikes elektros tiekimo sutartis pasirašyti šių metų pavasarį ir birželio mėnesį, kuomet turėjome gerokai mažesnes elektros kainas, tad kolegų prielaidą sieti aukštas elektros kainas visoje Europoje su II liberalizavimo etapu Lietuvoje laikau nesusipratimu“, - pabrėžė ministras. 

Jis taip pat patvirtino, jog ateinantį pusmetį Vyriausybė ir toliau padės Lietuvos žmonėms atlaikyti Rusijos sukeltą energetikos kainų šoką. „Tiek Vyriausybė, tiek Energetikos ir Finansų ministerijos ateinančiame biudžete skirs itin didelį dėmesį energetikos krizei įveikti. Valstybė padeda ir padės Lietuvos žmonėms, kad ši krizė kuo mažiau paveiktų kiekvieną Lietuvos žmogų“, - sakė D. Kreivys.

Komentarai (25)