[Žinios trumpai] Tai beveik istorinis rekordas: panika tokia, kad rusai grynuosius iš bankų išima 2,6 mlrd. per valandą greičiu ()
Nuo karo ir mobilizacijos bėgantys rusai ir toliau tuština savo banko sąskaitas, iš kasų ir bankomatų grynuosius pinigus išima rekordiniu greičiu nuo 2010 m.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusijos ekonomikos leidinys „Finanz" praneša, kad rusai grynųjų iš bankų pasiima 2,6 mlrd. rublių per valandą. Penktadienį, rugsėjo 30 d., Kremliaus vadovui V. Putinui paskelbus apie okupuotų Ukrainos teritorijų aneksiją ir apkaltinus Vakarų valstybes „satanizmu", grynųjų pinigų kiekis apyvartoje (už Rusijos Federacijos centrinio banko ribų) padidėjo dar 144,8 milijardo rublių, matyti iš reguliatoriaus veiklos statistikos.
Pavasarį Rusijos Federaciją paliko mokėjimo sistemos „Visa" ir „MasterCard". Užsienyje taip pat nebepriimamos rusiškos mokėjimo kortelės „Mir".
Vienintelė galimybė pabėgti iš Rusijos Federacijos su pinigais – su savimi pasiimti grynųjų, kad kirtęs sieną be jų neliktum. Tiems, kurie planuoja likti Rusijos Federacijoje, taip pat kyla finansinė panika. Nemažai daliai rusų skubiai prireikė pinigų amunicijai mobilizuotiems artimiesiems įsigyti, nes Rusijos gynybos ministerija negali aprūpinti šauktinių uniformomis, šalmais ir neperšaunamomis liemenėmis.
Per praėjusią savaitę Rusijos bankai iš Centrinio banko užsakė „grynųjų pinigų" už 362,7 mlrd., o per 10 dienų nuo mobilizacijos pradžios – 623,2 mlrd. Grynųjų pinigų paklausa iš banko klientų pasirodė esanti beveik rekordinė istorijoje: vidutinis nutekėjimas siekė 62 mlrd. rublių per dieną arba 2,6 mlrd. rublių per valandą. Daugiau žmonių panikavo tik pirmosiomis karo dienomis: vasario 25 d. apyvartoje esančių „grynųjų pinigų" kiekis šoktelėjo 1,414 trilijono rublių, o iki kovo 5 d. bendras nutekėjimas pasiekė 2,9 trilijonus rublių, kol Centrinis bankas sustabdė „reidus į bankus" smarkiai padidinęs bazinę palūkanų normą.
Indėliai su 20% priedu per metus trumpam laikui padėjo grąžinti pinigus į bankus kovo mėnesį, tačiau dabar Rusijos centrinio banko palūkanų norma yra mažesnė nei prieš karą, o didžiausios kredito įstaigos siūlo indėlius vidutiniškai 6,74% per metus. Taigi kyla Rusijos Federacijos bankų sistemos žlugimo rizika, kurią gali pakirsti paniškas pinigų išėmimas iš sąskaitų.
