Ron Capps. Karo Afganistane ir Irake kaina – tūkstančiai karių savižudžių (61)
Sunku sukontroliuoti savižudybių tarp iš Afganistano ir Irako grįžtančių karių skaičių. Potrauminio streso sindromo aukų skaičius pasiekė epideminį lygį. Žurnalo „Foreign Policy“ korespondentas Ronas Kapsas klausia, ar Pentagonas pasiruošęs pažinti tikrąją karo kainą?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tačiau lyginant praeitį ir dabartį, skiriasi ne tik skaičiai – šiandien kariams nėra laiko poilsiui: jei anksčiau kariai kariavo priešakinėse linijose pamainomis su veikla už fronto linijos, tai dabar situacija pasikeitė. Šiandien kiekvienas karinio junginio judesys yra karinis ir kiekvienas kontaktas su vietiniu gyventoju tampa politiniu aktu. Tiek kariai, tiek jų vadai žino, kad šis faktorius turi įtakos potrauminio sindromo vystymuisi.
Armijos vadovybė gerai informuota apie psichologines karių problemas šiandienos karuose – pati naujausia psichinės karių sveikatos studija skelbia, kad tarnaudami trečioje ar ketvirtoje paskyrimo vietoje kariai patiria daugiau streso, psichologinių problemų ir bėdų santuokiniame gyvenime. Visai neseniai buvo paskelbta populiariausia paslauga tarp mobiliųjų telefonų vartotojų armijoje: ja tapo programa, leidžianti mobiliuoju telefonu stebėti savo psichologinę sveikatą.
To žinojimo gali nepakakti. JAV kareivių prašoma padaryti daugiau nei anksčiau, nes šiuo metu mažėja amerikiečių parama karui. Po Antrojo Pasaulinio karo kariai grįžo į klestinčią Ameriką, kur jų laukė kariniai paradai ir tautiečių pagarba. Tik daug vėliau, skelbia Veteranų reikalų departamentas, kariams jau atsistatydinus, irstant šeimoms ir mirštant draugams bei sugrįžtant karo prisiminimams, ėmė reikštis potrauminio streso sindromas.
Šiandien grįžtančių karių visuomenė nebesutinka kaip herojų. Tiesą sakant, paklausus grįžusio kareivio, kas jį labiausiai stebina grįžus, dauguma atsakys, jog šokiruoja faktas, kad Amerika nekariauja. Amerika kariauja Afganistane jau devynerius metus, tačiau nebuvo skelbiama visuotinė mobilizacija ar telkiamos pramonės jėgos, žmonių elgesys namie nepakito. Tuo pat metu, kai šalies kariuomenė įžengė į Afganistaną, mūsų prezidentas mums pasiūlė eiti apsipirkti. Ir mes ėjome. Dauguma net nepastebi, kai namo grįžta kariai.
Grįžtančių karių taip pat nelaukia darbai. Įstatymai numato kareivio teisę grįžti į seną darbovietę jam pabaigus tarnybą. O ką daryti, jei įmonė, kaip nutiko jų dideliai daliai recesijos metu, bankrutavo? O ką daryti, jei jis tarnavo daugiau nei penkerius metus, po kurių nebereikalaujama laikyti darbo vietos? Čia valdžia gali mažai padėti. Šiek tiek padeda specialios programos, padedančios grįžusiems kariams integruotis į darbo rinką, tačiau 21 procentui jaunų veteranų neturint darbo daug paprasčiau grįžti į armiją, kur gaunama reguliari alga.
Visa tai reiškia, kad JAV ateis vyrų ir moterų karta, kurie kentės tiek armijoje, tiek ją palikę. Ši bėda palies ir aukščiausius, ir žemiausius sluoksnius. 2009m. du generolai prisipažino, kad jie buvo gydyti nuo potrauminio streso sindromo. Tačiau vis dar sunku pačiam prašyti pagalbos: paskutinė armijos psichinės sveikatos studija parodė, kad pusė kareivių bijo būti palaikyti silpnais, jei ieškos pagalbos. Į jų tarpą patenku ir aš, nes gėdijausi prisipažinti kenčiantis nuo šio sindromo.
Vietnamo karo pabaigoje Amerikos armija buvo traumuota. Narkotikų vartojimas, prastas vadovavimas ir rimtos rasinės problemos kėlė grėsmę visai karinei institucijai. Šiandien ir vėl vartojami narkotikai, o jauni pareigūnai palieka armijos gretas. Mes dar nenusileidome iki Vietnamo lygio, tačiau stresas, patiriamas per ilgą tarnavimo laikotarpį, kelia pavojų tiek armijai, tiek šeimoms, kurios laukia sugrįžtančių karių. Atsigauti po Vietnamo prireikė dešimtmečių. Ateinantis karo kainos suskaičiavimas bus nelengvas ir nešvarus procesas.
Nežinau, kaip JAV suskaičiuos šių karų kainą. Įtariu, kad didelė visuomenės dalis tiesiog gūžtels pečiais ir grįš prie savo reikalų. Atminimo diena reikš vasaros pradžią, o ne metą, kai apmąstoma karo kaina. Amerikai žengiant į priekį, daug buvusių karių liks vietoje. Rizikuojame turėti dar vieną prarastą kartą.
