Tyla. Vakaruose nutiko tai, ko labiausiai bijota ()
Ukrainoje auga susirūpinimas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kol Kyjivas ir Charkivas antradienį, sausio 2 d., atsigavo po dar vieno masinio raketų smūgio, kuris pareikalavo daug aukų ir destrukcijos, Vakarų pasaulis tiesiogine ir perkeltine prasme miegojo. Labai ilgai pirmuosiuose gerbiamų užsienio leidinių puslapiuose mirgėjo naujienos apie Izraelį ir keleivinį lėktuvą Tokijo oro uoste, kuris užsidegė susidūręs su pakrančių apsaugos lėktuvu. Jokiu būdu nenorima pasakyti, kad degantis lėktuvas ar pražūtingiausias nuo 2016 m. Japonijoje įvykęs žemės drebėjimas, per kurį jau žuvo beveik 50 žmonių, o dar daugiau jų liko po griuvėsiais, yra kas nors mažareikšmio, rašo Kristina Zeleniuk portale TSN.
Nepaisant to, visi taip pat matome, kaip tarptautinės bendruomenės dėmesys išsisklaido, o žmonės vis dažniau kalba apie nuovargį nuo karo. Po to, kai Ukrainos gynybos pajėgos smogė Feodosijos uostui, sunaikindamos didelį priešo desantinį laivą „Novočerkask“, visi suprato, kad „atsakomieji smūgiai“, kaip juos vadina rusai, neišvengiamai įvyks. Tačiau kalbama ne tik apie kerštą. Šiomis masinėmis raketų ir dronų atakomis prieš Ukrainos miestus V. Putinas siekia dviejų tikslų.
Pirma, kaip ir praėjusią žiemą, suorganizuoti „šaltmirį“ – palikti ukrainiečius be šviesos ir šilumos esant didžiausioms minusinėms temperatūroms (prognozuojama, kad kitos savaitės naktį ji sieks -13 laipsnių Celsijaus).
Antra, perkrauti Ukrainos oro gynybos sistemas, nes trūksta Vakarų karinės pagalbos, į kurią paprastai įeina ir raketos bei šaudmenys oro gynybos sistemoms.
Apie šiuos du tikslus rašo ir viešai kalba Vakarų leidiniai ir žurnalistai. Tačiau Ukrainos sąjungininkų ir partnerių šalyse tai jau suvokiama labiau kaip kasdienybė, o ne raginimas veikti. Ypač po to, kai prasidėjo Izraelio karas prieš teroristinę organizaciją „Hamas“. Nors vos per kelias dienas dėl dviejų didelių Rusijos išpuolių žuvo beveik 50 ukrainiečių.
Kol antradienio, sausio 2 d., rytą Rusija taip negailestingai apšaudė Ukrainą, kad pražudė net 11 savo žmonių Voronežo srityje dėl nukritusios raketos Kh-101, Lenkija į dangų pakėlė naikintuvus F-16. Tikriausiai tam, kad perimtų į jos oro erdvę galinčias įskristi Rusijos raketas, kaip tai padarė per ankstesnį masinį puolimą prieš Ukrainą gruodžio 29 d. Tuomet Rusijos raketa pažeidė Lenkijos oro erdvę, nuskrido 40 km į šalies gilumą ir po 3 minučių grįžo į Ukrainą.
Tačiau, nors buvo pakelti naikintuvai, nei 500 raketų, kurias Rusija paleido į Ukrainą vien per kelias pastarąsias dienas, nei didžiulis žuvusiųjų skaičius, nei tų pačių raketų likučiai prie Amerikos ambasados Kyjive negalėjo pažadinti tarptautinės bendruomenės. Tuo metu, kai Kyjive ir Charkive viskas liepsnojo, o gelbėtojai ant rankų nešė žmones iš liepsnų apimtų namų, daugelio Vakarų leidinių pradžios puslapius užpildė žinios apie lėktuvą Tokijo aerodrome ir Izraelį.
