„Lokomotiv“ tragedija. Skelbiama, kaip sudužo lėktuvas (0)

2011-09-08

Lėktuvo Jak-42, kuriuo skrido klubo „Lokomotiv“ ledo ritulininkai, ir kuris trečiadienį sudužo Jaroslavlyje (Rusija), pilotas praleido vadinamąjį atsiplėšimo tašką. Jam neužteko pakilimo ir nusileidimo tako, nors jo ilgis siekia tris kilometrus ir juo gali kilti ir leistis net sunkūs krovininiai lėktuvai, tokie kaip „Ruslan“, praneša newsru.com. Dabar ekspertai svarsto, kas įvyko lėktuve – ar tai buvo lemtinga įgulos vado klaida, ar techniniai nesklandumai, rašo laikraštis „Kommersant“.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Šias ekspertų iškeltas versijas patvirtina ir oficialus Rusijos tyrimų komiteto atstovas Vladimiras Markinas. „Tyrėjai nagrinėja visas įmanomas incidento versijas. Prioritetinėmis laikomos versijos, susijusios su techniniais gedimais arba pilotavimo klaida“, – pabrėžė V. Markinas. Jo teigimu, sprogstamųjų medžiagų pėdsakų lėktuvo katastrofos vietoje nebuvo rasta, praneša „Interfax“. Tokiu būdu versija apie teroristinį išpuolį, kurią paskelbė kelios žiniasklaidos priemonės, nepasitvirtino. Naujausiais duomenimis, katastrofos vietoje jau rasti visų žuvusiųjų kūnai, agentūrai ITAR–TASS pranešė Rusijos nepaprastųjų padėčių ministerijos Informacijos valdyba. Paieškos darbai lėktuvo sudužimo vietoje baigti. Iš 45 lėktuvu skridusių žmonių išgyventi pavyko tik dviem – įgulos nariui Aleksandrui Sizovui ir „Lokomotiv“ bei Rusijos rinktinės puolėjui Aleksandrui Galimovui. Ekspertai atkūrė skrydžio vaizdą. Lėktuvas pakilo į orą jau pačioje pakilimo tako pabaigoje, važiuokle liesdamas gruntą. Liudininkai tvirtina, kad iš po Jak–42 ratų kilo dulkės. Galiausiai lėktuvas taip ir nesugebėjo pasiekti reikiamo aukščio: atsiplėšė kelis metrus, o po to ėmė svirti ant kairiojo sparno. Po to lėktuvas nudaužė radijo švyturio, esančio už 450 m nuo pakilimo tako, stiebą ir nukrito Volgos pakrantėje. Nuo smūgio jis subyrėjo į dalis – uodega liko ant kranto, o degantis fiuzeliažas su keleiviais ir įgulos nariais – vandenyje.

Pilotai, kurie skraido Jak–42 tipo lėktuvais, mano, kad tragediją galėjo sukelti problema su jėgos įtaisais, netikėtai kilusi lėktuvui įsibėgėjant. O varikliai iki priimant sprendimą dėl pakilimo galėjo veikti įprastu maksimalaus galingumo režimu. Pilotai mano, kad, jei tokia problema būtų kilusi įsibėgėjimo pradžioje, patyręs pilotas būtų pradėjęs stabdyti lėktuvą.

Be to, pilotai išvardija ir problemas, kurios galėjo kilti spontaniškai pakilimo metu: pavyzdžiui, pompažas, staigus variklių perkaitimas, tepalų ar kuro lygio slėgio sumažėjimas bei į oro įleidimo angą pakliuvę paukščiai.

Sprendžiant iš to, jog pilotas niekaip negalėjo kontroliuoti situacijos, lakūnai spėja, kad, greičiausiai, gedimas pasireiškė, kai greitis jau viršijo 200 km/val. Tokiu atveju net ir skubiai stabdomas lėktuvas nebūtų galėjęs sustoti pakilimo tako ribose.

Jak–42 skrydžių eksploatavimo instrukcijoje nurodyta, kad priekinė važiuoklė atitrūksta, kai pasiekiamas 215 km/val. greitis. Norint pakilti į aukštį, reikia pasiekti 420 km/val. greitį. Pilotų teigimu, tokio greičio sugedę lėktuvo varikliai jau nebepasiekė, todėl lėktuvas ir virto ant kairiojo sparno.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: delfi.lt

(0)

Komentarai (0)