Saulės energija – ir Lietuvos daugiabučiams (10)
Neretai po pusę ir daugiau minimalios algos už šilumą būstuose paklojantiems lietuviams žodžiai „šildymo sezonas“ skamba tarsi prakeiksmas. Nuolat brangstančios paslaugos daugiabučių gyventojus jau verčia mąstyti ne tik apie tradicinę renovaciją, bet ir atsigręžti į alternatyvius energijos šaltinius.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Liks tik popieriuje?
Daugiabučio namo Malūnininkų g. 1/Švyturio g. 12 savininkų bendrija taps pirmoji uostamiestyje, į renovacijos investicinį planą įtraukusi ir saulės kolektorių įdiegimo galimybę.
„Mes renovuojame namus, bet nesistengiame skiepyti saulės energijos, – teigė projekto vadovas, žinomas uostamiesčio inžinierius projektuotojas Jurijus Bachitovas. – O kadangi Lietuvoje nevienodos sąlygos – viename mieste gali būti vienoks saulės intensyvumas, kitame – kitoks, tai bus pirmasis teorinis variantas, kai bus labai realiai paskaičiuota, kiek energijos galės pagaminti saulė, ne Vilniaus, Kauno ar Panevėžio, o Klaipėdos sąlygomis.“
Pašnekovas teigė, jog tikslius duomenis turės jau šių metų pabaigoje, tačiau numatomos investicijos į projektą toli gražu nenuteikia optimistiškai. Preliminariai skaičiuojama, jog įdarbinti saulę 78 butų pastate kainuotų apie 190 tūkst. litų.
„Investicijos didelės, tad jei bendrija nesuras jokio rėmimo, ji šių darbų tiesiog nesiims“, – pripažino J. Bachitovas.
Tad specialistas įsitikinęs, kad tokio pobūdžio pionieriškus projektus valstybė turtėtų remti ne 15, o kone 100 proc.
„Kiekvienas miestas galėtų turėti bent po vieną ar du tokius pavyzdinius projektus: kokiai nors valstybinei įstaigai – mokyklai, ligoninei ar universitetui – ir privačiam objektui, pavyzdžiui, daugiabučiui“, – mano pašnekovas.
Šildys patalpas ir vandenį
Kol klaipėdiečiai dar tik gyvena vizijomis, Panevėžyje jau baigiamas įgyvendinti ambicingas projektas. Marijonų g. 31 ir 31A namų savininkų bendrija nusprendė ne tik iš esmės rekonstruoti avarinės būklės pastatą, bet ir įrengti terminius saulės kolektorius.
Ant pietinės pastato stogo pusės šiuo metu baigiami montuoti saulės kolektoriai užims 60 kv. m plotą. Bendrijos pirmininkė Birutė Valkiūnienė vylėsi, kad visa sistema turėtų pradėti veikti maždaug po dviejų savaičių.
Tikimasi, kad aštuonis mėnesius per metus kolektoriai vandenį įšildys maždaug iki 70 laipsnių karščio. Šiuo metu patalpoms apšildyti bei karštam vandeniui paruošti tarnauja naujai įrengta dujų katilinė. Ji pastato gyventojams pravers ir tada, kai būtinoms reikmėms saulės energijos pristigs.
B. Valkiūnienė pasakojo, jog prieš pusantrų metų pasiryžę renovacijai bendrijos nariai domėjosi įvairiomis alternatyvomis.
„Dujas visas pasaulis laiko atgyvena, tai vakarykštė diena. Kai pradėjome dairytis, ką dar prie dujų prijungti, saulės kolektoriai buvo tai, ką pirmiausia pradėjome „čiupinėti“. Bet mus išgąsdino kosminės kainos. Svarstėme daug kitų variantų – oras-oras, oras-vanduo, geoterminis šildymas ir kita. Ir netikėtai išlindo informacija apie visai kitokias saulės kolektorių kainas. Tada jau kažką pradėjome rimčiau galvoti“, – šypsojosi pašnekovė.
B. Valkiūnienę nustebino klaipėdiečių projekto įgyvendinimo vertė. Tiesa, panevėžiečių pastate yra perpus mažiau – 36 butai. „Mūsų viso renovacijos projekto vertė 1,2 mln. litų. O saulės kolektoriai sudaro labai nedidelę išlaidų dalį – apie 41 tūkst. litų su visu montavimu ir kita. Bene daugiausiai mūsų pinigų – pusę milijono litų – „suvalgo“ šlaitinis stogas, kuris buvo visiškai supuvęs“, – aiškino pašnekovė.
Neturėtų būti egzotika
Pirmininkė pripažino, jog bendrija nesiorientavo į paskutinį technikos žodį, bet siekė pasirinkti bent jau efektyvų variantą. „Techniškai tai nėra sudėtingi dalykai. Bet jei į tai žiūrima kaip į egzotiką ar galimybę pasipelnyti, tada kitas reikalas, kaina gali išaugti du tris kartus. Reikia geros logistikos ir vadybos – pasiieškoti tiekėjo, kuris bendrautų tiesiogiai su gamintoju, – patarė pašnekovė. – Kai viename žurnale kažkoks teoretikas paskaičiavo, jog mūsų sistema turėtų kainuoti 110 tūkst. litų, man tai sukėlė šypseną. Panevėžyje kaip tik baigiamas rengti panašus projektas, kainos santykis nuo mūsų mažai skiriasi.“
Namo renovacijai padengti gyventojai paėmė lengvatinę paskolą 20-čiai metų. Kas mėnesį vienai šeimai teks sumokėti maždaug po 160 litų. „Turime autonominį šildymą, gyventojai jau dabar šildosi, ir gali tai daryti kada nori. Pavyzdžiui, rugpjūtį mano 5 asmenų šeimai vandens pašildymas ir gyvatukas atsiėjo 34 litus. Vandens netaupome, šalti nebereikia“, – teigė pašnekovė.
B. Valkiūnienės skaičiavimu, įdarbinus saulę, vasarą namo gyventojams ne tik nebereikės mokėti už vandens pašildymą, bet ir susidarys energijos perteklius. „Vokiečiai naudotų akumuliacines talpas, kuriose tą šilumą išsaugotų iki rudens, žiemos. Bet mums šios technologijos jau per brangios. Galimybių yra be galo daug. Bet jei mes tą šildymosi laiką galime sumažinti, kad ir naudodamiesi kokia kita tradicine energija, jau yra labai gerai“, – teigė bendrijos pirmininkė.
B. Valkiūnienė taip pat vylėsi, jog galbūt alternatyvios energijos sistemai pastate įrengti dar pavyks gauti 100 % paramą iš klimato poveikio mažinimo programos „Life“. Šiais metais pagal ją Lietuvai skirta 30 mln. litų.
Pašnekovė neneigė, jog pastaruoju metu bendrija sulaukia didelio susidomėjimo – panevėžiečiai ne tik įgyvendina kol kas analogų Lietuvoje neturintį pažangų renovacijos projektą, bet ir sugebėjo atsisakyti „Panevėžio energijos“ paslaugų.
Tačiau, pasak B. Valkiūnienės, reikėjo numinti vargo kelius, kol pavyko išsivaduoti iš monopolininko gniaužtų. „Visa tai pasidarėme savo nervų ir sveikatos sąskaita, turėjome kovoti žiauriai. Vien dėl to, kad tokio precedento nebūtų, mūsų kovą atsivežti saulės kolektoriai iki šiol dulkėjo sandėlyje, nes negavome eilinio leidimo renovacijai, statyboms, kliuvo viskas, net techninio projekto antraščių šriftas“, – prisipažino bendrijos pirmininkė.
Pašnekovės nuomone, daugelis šalies gyventojų nesiryžta tokiam žingsniams, ne žino, koks pasipriešinimas jų laukia. „Dvi stiprios jėgos tuo absoliučiai nesuinteresuotos. Pirma – tai šilumininkai monopolininkai, antra – politinės jėgos. Abejos šios stovyklos mums stipriai kvėpavo į nugarą“, – vaizdžiai kalbėjo B. Valkiūnienė.
