Kokią ateitį mums žada IT milžinai  (1)

Pasaulyje tikriausiai nėra IT kompanijos, kuri neturėtų savos vizijos apie kompiuterinių technologijų ir išmaniųjų prietaisų plėtrą pasaulyje ir mūsų kasdieniniame gyvenime. Didžiųjų IT įmonių atveju dalis šių prognozių tampa realios tikrovės pranašais. Apžvelkime kai kurias jų.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Be abejo, įdomu žvilgtelėti, kokias ateities technologijas savo slaptose laboratorijose rengia didžiausios IT bendrovės. Ir nors kai kurie aprašyti projektai atrodo lyg iš fantastinių filmų, gali būti, kad mūsų gyvenime jie atsiras greičiau, nei tikėjomės.

„Microsoft“: virtualios realybės pasaulis

Šios bendrovės padalinys „Microsoft Research“ šiandien turi apie 700 aktyvių projektų, kuriuose inžinieriai, programuotojai ir mokslininkai ieško naujų technologijų ir jų panaudojimo būdų. Tačiau „Microsoft“ jau žengė vieną svarbų žingsnį į ateitį – tai žaidimų valdymo judesiais įrenginys „Kinect“. Šis prietaisas turi ne tik kamerą, bet ir vaizdo gylio jutiklius, leidžiančius ekrane atkurti trimatį žaidėjo atvaizdą, kuris realiu laiku atkartoja judesius. Nors įrenginys skirtas žaidimams valdyti, ilgainiui jis tapo tiek mėgėjų, tiek profesionalių išradėjų mėgstamiausiu įrankiu.

„Kinect“ ypač gerai tinka papildytos realybės (angl. augmented reality) kūrimui ir sprendimams, kai realaus pasaulio vaizdas, filmuojamas kamera ir matomas ekrane, papildomas virtualiais objektais. Tarkime, jau dabar vienas didžiųjų Europos drabužių prekiautojų „TopShop“, keliose savo parduotuvėse įrengė virtualias „Kinect“ persirengimo kabinas, kuriose leidžiama „pasimatuoti“ drabužį, jo net neapsirengiant.

Bandymai kurti patobulintą realybę nėra svetimi „Microsoft“ laboratorijose – jau dabar kalbama apie tokius akinius, kurie vartotojui ant realaus pasaulio daiktų „projektuotų“ įvairią papildomą informaciją. Tokiu atveju bet koks paviršius galėtų tapti ekranu, tad šiandien taip populiarėjantys mobilieji įrenginiai (išmanieji telefonai ar planšetiniai kompiuteriai) tiesiog išnyktų.

Nujausdama „Kinect“ perspektyvumą, „Microsoft“ šiais metais įsteigė specialią programą, skirtą naujoms nedidelėms IT įmonėms (angl. startups), „Kinect Accelerator“, kuri padės kurti naujus šio įrenginio panaudojimo būdus. Puikus pavyzdys – lietuviška įmonė „Etronika“, kuri sukūrė elektroninės bankininkystės sistemą, valdomą „Kinect“. Tai nėra ypač aktuali ir reikalinga paslauga, tačiau įmonės atstovai savo sukurtą technologiją jau demonstravo Silicio slėnyje.

Beje, prieš porą savaičių bendrovė „ExoPC“ pristatė savo kūrinį – „ExoDesk“ darbo stalą su liečiamuoju paviršiumi, kuris nebus skirtas tik klaviatūrai ir pelei pasidėti. Vartotojas galės matyti įvairių programų langus ir juos valdyti liesdamas pirštais – toks stalas padės dar patogiau dirbti ir pramogauti bei susitvarkyti su informacijos kiekiu, kasdien atakuojančiu paprastus žmones. Gamintojai žada, kad šis stalas rinkoje pasirodys jau kitais metais ir kainuos kelis kartus pigiau nei panašus „Microsoft Surface“ gaminys. Pastarasis įrenginys prieš kelerius metus atrodė neįtikimai ne tik dėl technologijos sudėtingumo, bet ir dėl savo kainos, siekiančios apie 20 tūkst. Lt.

„Apple“: belaidė elektra kiekvienuose namuose

Mokslininkai jau senokai svajoja apie galimybę perduoti elektros srovę be laidų – vien ko verti paslaptingomis legendomis apaugę Nikolos Teslos eksperimentai. Šiandien jau žengti pirmieji žingsniai, kad šio mokslininko siekis perduoti elektros energiją be laidų būtų įgyvendintas. Jau dabar galima įsigyti kroviklių, ant kurių reikia padėti įrenginį, pavyzdžiui, išmanųjį telefoną, ir jo baterija bus įkrauta. Tačiau toks kroviklis vis tiek turi būti įjungtas į elektros lizdą.

Atrodo, kad inovacijų lyderė „Apple“ taps pirma bendrove, kurios įrenginiai artimiausiu metu bus įkraunami be laidų. Įmonė šiais metais įregistravo patentą, kuriame aprašytas kitoks belaidis elektros perdavimo būdas į „Apple“ įrenginių akumuliatorius, o numatomas atstumas iki jų gali siekti net kelis metrus.

Šis elektros perdavimo būdas sudomino ir kelias kitas bendroves. Pavyzdžiui, „Fulton Innovation“ pristatė naujovišką elektromobilių kroviklį, kuris gali būti montuojamas kelio dangoje: tereikia pastatyti automobilį virš jo, ir vienu metu bus įkraunamas ne tik jo akumuliatorius, bet ir visi įrenginiai, esantys vairuotojo kišenėje. Nors ši technologija atrodo tolima, tačiau iškalbingas yra faktas, kad belaidį elektros perdavimą tobulinanti bendrovė „WiTricity“ šiais metais gavo nemažą finansavimą iš multimilijardinės korporacijos „General Electric“.

„Google“: ateities pranašavimo programa

Pažvelgus į vieną šios interneto paieškos gigantės projektą, atrodo, kad jai neužtenka interneto paieškos, galinčios nuspėti internautų sugalvotus paieškos žodžius, – „Google“ nutarė tapti ateitį spėjančiu orakulu. Kalbama apie bendrovę „Recorded Future“, į kurią nemažai investavo „Google Ventures“ bei JAV centrinė žvalgybos valdyba.

„Recorded Future“ teikia įrankius analitikams, padedančius pastebėti dabarties bei praeities įvykių sąryšius ir iš tos informacijos formuojančius tikimiausias ateities tendencijas. Paieškos įrankiai skenuoja ir renka didžiulį kiekį internete esančios informacijos, ieško „nematomų“ sąsajų tarp dokumentų, žmonių ir įvykių – galiausiai klientui pateikiami suprantamai vizualizuoti rezultatai. Kaip teigiama bendrovės tinklalapyje, ši paslauga gali padėti įmonėms plėtoti verslą ar pasirinkti, kur investuoti, arba valstybės institucijoms ieškoti ryšių tarp galimų teroristų. Tačia, ko gero, nebūtų per drąsu teigti, kad tokia paslauga netrukus gali tapti prieinama ir paprastiems vartotojams.

Dar viena ryški „Google“ kuriama technologija, kuriai numatyta šviesi ateitis, yra automobilis, vairuojantis pats save, – projektas „Google Driverless Car“. Ši sistema naudoja duomenis iš „Street View“ vaizdų, o viduje veikiantis dirbtinis intelektas „orientuojasi“ pagal informaciją, gaunamą iš ant automobilio sumontuotų vaizdo kameros, radaro, lidaro ir GPS imtuvo. Atliekant „Google Driverless Car“ bandymus automobilis be vairuotojo sėkmingai nuvažiavo 1600 km.

Ši technologija tikrai turi ateitį: kompiuteris tikslesnis už žmogų, jis nepavargsta, be to, tokie automobiliai, sujungti su transporto srautų stebėjimo sistemomis, galėtų judėti taip, kad niekada nesusidarytų spūsčių.

„Sony“: rengiama televizorių (r)evoliucija

Dar visai neseniai bendrovės „Sony“ televizoriai buvo laikomi šios rūšies įrenginių etalonu. Tačiau šį rudenį pateiktos įmonės finansinės ataskaitos rodo, kad rinkoje ji jau kurį laiką yra užleidusi lyderės poziciją korėjietiškoms bendrovėms „Samsung“ bei LG. Tą prieš kelias savaites pripažino ir „Sony“ vadovas Howardas Stringeris, interviu „Wall Street Journal“ pareiškęs, kad jų kompanija nebegali gaminti tokių televizorių, kokie yra dabar, nes kiekvienas jų pagaminamas televizorius nuostolingas. Nieko keista, kad šį rudenį „Sony“ paskelbė apie 1,2 mlrd. dolerių nuostolius, o H.Stringeris pažadėjo, kad „Sony“ iš esmės pakeis savo gaminamus televizorius.

Pirmasis tokios revoliucijos aidas prieš kelias dienas jau pasirodė rinkoje – tai „HMZ-T1 Personal 3D Viewer“ įrenginys. Tai didelės raiškos trimatį vaizdą projektuojantys akiniai, kurie pakeičia 19 metrų įstrižainės ekraną, matomą iš 20 metrų atstumo, – IT apžvalgininkai, išbandę šį įrenginį, gyrė 3D vaizdo kokybę. Ir nors šie akiniai yra nepatogūs, o kaina siekia 800 dolerių (juk tai televizorius vienam žmogui), vis dėlto galima manyti, kad „Sony“ žengia teisingu televizorių evoliucijos keliu.

„Philips“: modernūs ekologiški namai

Olandai visada pirmavo, kurdami buityje mus supančių objektų dizainą. Tačiau šiais laikais dizaino negana – žymi olandų bendrovė „Philips“ šiais metais pristatė ypač ekologišką ateities virtuvės viziją. Pavadintas „Microbial Home“, šis projektas numato, kad visos virtuvėje susidariusios organinės atliekos yra sumalamos ir įmetamos į specialų konteinerį su mikrobais, kurie iš atliekų gamina metano dujas. Jos surenkamos į specialius konteinerius ir naudojamos dujinei viryklei bei virtuvės apšvietimui.

Įvairios plastiko atliekos būtų smulkiai sumalamos ir sudedamos į įrenginį, kuriame, panaudojant stiprius enzimus bei grybų gebėjimą ardyti medžiagas, šis plastikas „maitintų“ grybus, kuriuos vėliau būtų galima valgyti, žinoma, jei plastikas nebuvo nudažytas toksiškais dažais.

„Microbial Home“ numato ir kitokį maisto saugojimo būdą, kuriam nereikia šaldytuvo, bei organines buityje panaudoto vandens filtravimo sistemas. Žinoma, tokia virtuvė šiandien dar nebūtų įmanoma, tačiau ekologiškoje ateityje ji taps būtinu kiekvienų namų atributu.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Veidas.lt
Veidas.lt
(0)
(0)
(0)

Komentarai (1)

Susijusios žymos: