Pastaraisiais metais netgi pasklido gandai, esą policininkai gali bandyti apgaudinėti vairuotojus užpildydami spirito garais vienkartinius alkotesterių kandiklius, taip mėgindami „prisidurti prie algos“. Patys vairuotojai apie susidūrimus su alkotesteriais pasakoja itin įdomias istorijas, kaip antai kramtomoji guma, ar pipirų kramtymas gali padėti juos apgauti. Dauguma jų atrodo sunkiai įtikinamos ir natūraliai kyla klausimas, kiek realios yra abiejų pusių, vairuotojų ir policijos pareigūnų, pastangos vieniems kitus apgauti. O kaip yra iš tiesų? Ar įmanoma apgauti alkotesterį?

Įsivaizduokime žmogišką, itin dažnai pasitaikančią situaciją: savaitgalį jūs išvykote kur nors į užmiestį susitikti su draugais, šiek tiek, tačiau ne per daug išgėrėte, likti nenorite ar negalite ir svarstote, ar verta rizikuojant mėginti parsirasti namo savarankiškai. Tokiomis aplinkybėmis kyla pačių įvairiausių legendų, graudžių istorijų, diskusijų ir tai natūralu, mat minimali bauda vairuotojams, kuriems nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 iki 1,5 promilės) ‒ tūkstantis litų ir teisių atėmimas 12 mėn.

Pigiausi prekybos centruose parduodami alkotesteriai – „žaisliniai“

Kompanijos „Alkotesteris“ direktoriaus pavaduotojo Jevgenijaus Leončiko teigimu, visi alkotesteriai veikia panašiu principu: jie ima orą iš plaučių ir pagal tam tikrą formulę apskaičiuoja jame alkoholio koncentraciją. „Asmeniniai alkotesteriai nuo profesionalių skiriasi tuo, kad jie skirti privačiam naudojimui ir dėl tam tikrų savo techninių savybių negali būti naudojami kitiems žmonėms tikrinti. Rezultatų skirtumas, nors ir nedidelis, gali atsirasti dėl to, kad asmeniniai ir profesionalūs prietaisai skirtingai paima mėginį ‒ vieni jį paima iš plaučių gilumos, kur yra didžiausia alkoholio koncentracija, kiti iš plaučių vidurio“, ‒ komentavo jis.

Anot J. Leončiko, alkotesterio rezultato tikslumui įtakos gali turėti keletas faktorių: kaip seniai alkotesteris buvo tikrintas ir kalibruotas, ar jis yra techniškai tvarkingas ir nesugedęs, ar pučiama per originalų naują būtent tam alkotesteriui pritaikytą antgalį. Taip pat, jis pažymėjo, kad žinomų gamintojų asmeniniai alkoholio matuokliai yra patikimesni ir tikslesni nei turguje ar prekybos centre parduodami „žaisliniai“ alkotesteriai-pakabukai. Kalibravimo tvarka taip pat itin griežta. „Profesionalūs alkotesteriai turi būti tikrinami ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius, o naudojant juos kitų asmenų tikrinimui jiems privalomai turi būti atlikta valstybinė metrologinė patikra“, ‒ komentavo alkotesteriais prekiaujančios kompanijos atstovas.

Prielaida: visi už vairo sėda blaivūs

Klausiamas apie tai, kiek laisvės praktikoje tikrindami vairuotojų blaivumą realiai turi pareigūnai, Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius pažymėjo, kad pagrindinė paties tikrinimo taisyklė yra prielaida, kad visi už vairo sėda blaivūs. „Tie patikrinimai yra daromi bendram visų mūsų labui, tam, kad neblaivūs asmenys būtų pašalinti iš eismo“, ‒ kalbėjo jis pridurdamas, kad apie bandymus išvengti atsakomybės derėtų kalbėti su alkoholikais.

„Tikrinimo tvarka nustatyta Vyriausybės nutarimu: jame nurodyta, kada galima tikrinti vietoje, kokios yra asmens, kuriam gresia administracinė bausmė, teisės, kada ir per kiek laiko jis gali kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas“, ‒ tikino Gintaras Aliksandravičius.

Maistas ir gėrimas ‒ tik kvapui panaikinti

Pasakojimai apie „specialių priemonių“ vartojimą siekiant apgauti alkotesterius, anot J. Leončiko, yra fantazijos vaisius. „Joks suvalgytas arba išgertas produktas nepadės apgauti alkotesterio, kadangi jis ima oro mėginį iš plaučių gilumos, o ne iš skrandžio. Kava, pienas, kramtomoji guma, petražolės ar česnakai galbūt padės jums panaikinti alkoholio kvapą, bet nesumažins alkoholio koncentracijos išpūstame ore“, ‒ pabrėžė jis.

Gydytojo toksikologo Tomo Kajoko teigimu, pareiškimai apie tai, kad alkoholio garai burnoje užsilieka iki 20 min. po svaigiųjų gėrimų vartojimo ‒ perdėti. „Taip, po to kai žmogus išgeria, kurį laiką jų yra burnoje, bet alkoholis labai greitai nusiplauna, rezorbuojasi. Nesiryžčiau teigti, kiek laiko tiksliai, bet nemanau, kad tai trunka ir 15 min., nebent žmogus specialiai bandytų išsaugoti juos burnoje iki dantų prisisėmęs alkoholio“, ‒ kalbėjo specialistas.

Anot T. Kajoko, alkoholio kiekis tokiuose skysčiuose, kaip burnos skalavimo priemonės ar sirupas nuo kosulio yra pernelyg mažas, kad jį į vertėtų kreipti dėmesį. „Visa tai veikia labai trumpai, be to koncentracijos yra nedidelės. Dauguma burnos skalavimo skysčių apskritai yra be alkoholio arba jo kiekis yra labai mažas. Jei žmogus burną skalauja prieš pat pūsdamas alkotesterį, tai gali visko nutikti, tačiau jei tik praeina keletas minučių, ore jau nieko nebėra. Žmogui nuolatos skiriasi seilės, burna valosi, todėl joje tikrai nieko nelieka“, ‒ tikino toksikologas, pridurdamas, kad pasakojimai apie tai, kad girtumas buvo nustatytas po to, kai vairuotojas skalavo burną skysčiu, yra tik legendos.

„Jeigu skalavimo skysčio sudėtyje yra alkoholio ir žmogus papūs į alkotesterį per 2-3 minutes nuo jo naudojimo, alkotesteris tikrai gali užfiksuoti tam tikrus parodymus. Tiesa, naujausi policijos alkotesteriai yra nuo to apsaugoti“, ‒ kiek kitokios nuomonės buvo alkoholio matuokliais prekiaujančios kompanijos atstovas.

Kiekvieno organizmo alkoholio skaidymas yra individualus. „10 ml. gryno alkoholio vidutinio žmogaus organizmas išskaido maždaug per valandą. Toks, kurio kepenys yra suaktyvintos – apie 20 ml. per valandą. Alkoholio kiekis kraujyje priklauso nuo kūno masės ‒ mažesnio svorio žmogus blaivysis greičiau, negu tas, kurio svoris didelis, nes kepenys alkoholį vis tiek skaido maždaug vienodu greičiu. Vyrams alkoholis taip pat šiek tiek skyla įsotinimo, t. y paties išgėrimo metu, bet tie kiekiai nėra dideli. Vidutinio svorio vyras gali išgerti bokalą alaus ir kurį laiką (10-15 min.) kraujyje alkoholio gali būti daugiau nei leistina, o paskui jis pasiskirsto po organizmą ir jo koncentracija sumažėja“, ‒ kalbėjo T. Kajokas. Vertėtų atkreipti dėmesį, kad nurodytas skaidymo pajėgumas – vidutinio žmogaus esant normalioms sąlygoms ir jį veikia daugybė veiksnių – pradedant suvalgytu maistu ir baigiant raumenų mase.

Pareigūnų sukčiavimo atvejai – gandai

Kompanijos „Alkotesteris“ atstovų teigimu, šiuo metu Lietuvos policijos naudojami alkotesteriai yra modernūs ir sudėtingi prietaisai ‒ visi matavimo rezultatai yra fiksuojami prietaiso atmintyje, o bandymai kaip nors neteisingai panaudoti alkotesterį tampa tik klaidos pranešimo prietaiso ekrane atsiradimo priežastimi. „Mums nėra žinoma faktų, kad policininkai, siekdami apgauti tikrinamus vairuotojus, bandytų neteisėtai panaudoti jų turimus alkotesterius. Greičiausiai tai gandai, kad alkotesteriai gali būti panaudoti neteisingai ar neteisėtai, yra atkeliavę iš kaimyninių Rytų šalių, kur policijos pareigūnų korupcijos lygis yra labai aukštas“, ‒ svarstė J. Leončikas.

Atsisakymas pasitikrinti blaivumą gali tik apsunkinti situaciją, kadangi tokiu atveju automatiškai surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas. „Negaliu pasakyti, kad kiekvienas, tačiau kokie 20-30 % vairuotojų, kurių prašoma pasitikrinti blaivumą, bando to išvengti. Konstitucijoje prašyta, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Žmonės linkę galvoti, kad kažką apgaus, tačiau apsigauna patys“, ‒ kalbėjo kelių policijos viršininkas.

Visuomenėje sklandantys gandai, esą policijos pareigūnai gali sukčiauti į alkotesterių kandiklių pakuotes prileisdami spirito garų, anot G. Aliksandravičiaus, neturi nieko bendro su realybe. „Neįsivaizduoju, kaip į vamzdelį su dviem atvirais galais galima pripilti alkoholio“, ‒ piktinosi jis.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: TV3

Autoriai: Saulius Rinkevičius

Komentarai (32)