Lietuvos interneto erdvėje – skundų dėl ACTA lavina; Seime renkami parašai prieš ACTA  (14)

Su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus iniciatyva sukurtoje svetainėje „parasykjiems.lt“ - tikra skundų lavina: po sausio 26 dienos, kai Japonijoje Lietuvos atstovas Algirdas Albertas Dambrauskas Lietuvos vardu pasirašė susitarimą dėl kovos su piratavimu (Anti-Counterfeiting Trade Agreement, ACTA) svetainėje atsirado apie 460 naujų skundų ir raginimų atsisakyti šios sutarties.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Svetainė gaunamus viešus laiškus, kuriuos bet kuris gyventojas gali parašyti pageidaujamam adresatui iš valstybės ar Europos institucijų, nukreipia atitinkamiems asmenims ar organizacijoms, kurios į juos gali atsakyti (arba neatsakyti).

Tai reiškia, kad dabar vidutiniškai per dieną parašoma po 26 naujus skundus. Tiesa, nemaža jų dalis kartojasi, tokio paties turinio nepasitenkinimo kupini kreipiniai skiriami pagrindiniams valstybės veikėjams ir institucijoms. „Transparency International“ atstovė, skaičiavusi laiškus rankiniu būdu, teigė, kad svetainėje unikalių skundų dėl ACTA yra apie 160. Iki ACTA susitarimo pasirašymo šioje kiek daugiau nei metus veikiančioje svetainėje buvo parašyti tik 27 skundai.

Peržiūrėjus laiškus aiškėja, kad dauguma valdžios atstovų aktyviausiai naudojasi savo teise neatsakyti į jiems adresuotus skundus. Į kai kuriuos Ministrui Pirmininkui Andriui Kubiliui skirtus laiškus reaguojama šabloniniu atsakymu, neretai nelabai besisiejančiu su skundo tekstu, panašiu tekstu atsakytas ir vienas skundas, skirtas Užsienio reikalų ministerijai.

Latvija, Lietuva ir dar 20 Europos Sąjungos valstybių prie ACTA sutarties prisijungė sausio pabaigoje. Estija dar tik svarsto, ar pasirašyti ACTA sutartį. ACTA yra antipiratinė prekybos sutartis, kuria siekiama apsaugoti tarptautines intelektinės nuosavybės teises. Sutartimi siekiama nustatyti tarptautinius intelektinės nuosavybės apsaugos standartus, o jos dalyves įpareigoja kovoti su daiktų, kūrinių ir kitų objektų klastojimu.

Sutarties kritikai teigia, kad ji apribos išraiškos laisvę internete. Protestai prieš ACTA vyksta tiek miestų gatvėse, tiek ir programišių atakomis prieš vyriausybinius tinklalapius. Prekybos susitarimą dėl kovos su klastojimu 2011 m. spalio 1 d. pirmosios pasirašė JAV, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija, Japonija, Singapūras, Marokas, Pietų Korėja.

Pasak anksčiau išplatinto Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pranešimo, susitarimu buvo sukurta tarptautinė sistema, padėsianti šalims veiksmingai kovoti su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais. Tačiau dėl šios sutarties kaimyninėje Lenkijoje kilo dideli protestai. Protesto akcijos įvairiose šalyse, taip pat ir Lietuvoje, planuojamos šeštadienį.

Seime pradedami rinkti parašai prieš ACTA

Opozicinė partijos „Tvarka ir teisingumas“ parlamentinė frakcija ketvirtadienį paskelbė siekianti užkirsti kelią prieštaringo Tarptautinio prekybos susitarimo dėl kovos su klastojimu (ACTA) ratifikavimui Seime. Raginama vyriausybės narius ir Prezidentę „atsižvelgti į visuomenės viešai reiškiamas pagrįstas abejones dėl šio susitarimo nuostatų, iškeliančių intelektinės nuosavybės autorių teises virš pamatinių žmogaus teisių“. Taip pat raginama atkreipti dėmesį į tai, jog sausio pabaigoje Tokijuje pasirašytas ACTA susitarimas, nors oficialiai siekia griežtinti piratavimo interneto kontrolę ir stiprinti autorinių teisių gynybą, galimai prieštarauja Konstitucijai.

„Be to, ši prekybos sutartis nebuvo pakankamai detaliai nagrinėjama, ji buvo sudaryta asmenų, kurie nėra demokratiškai išrinkti atstovauti žmonių interesams. Esame įsitikinę, jog šios aplinkybės yra pakankamas pagrindas neteikti Seimui ratifikuoti Prekybos susitarimo dėl kovos su klastojimu“, – teigiama TT frakcijos išplatintame pranešime.

Prieš ACTA pasisako ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kuri po šiuo susitarimu mato grėsmę genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) auginimo leidimui Lietuvoje. Partija paskelbė dalyvausianti šeštadienį sostinėje planuojamoje akcijoje prieš minėtą susitarimą.

„Nors ACTA susitarimas tiesiogiai susijęs su bendromis intelektinės nuosavybės teisėmis ir pasaulio prekyba, 2011-ųjų metų pabaigoje jis buvo tyliai patvirtintas Europos sąjungos žemės ūkio ministrų susitikime. Deja, Lietuvos Žemės ūkio ministerija nepasivargino surengti platesnės diskusijos, kokias pasekmes toks susitarimas gali atnešti Lietuvai“, – partijos išplatintame pranešime teigia jos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga taip pat kreipėsi į Lietuvos Žemės ūkio ministeriją, klausdama, ar pastaroji turėjo Vyriausybės ir Seimo įgaliojimus pasirašyti sutartį.

Teisingumo ministras liberalas Remigijus Šimašius yra sakęs, kad įgyvendinant naują Tarptautinį prekybos susitarimą dėl kovos su klastojimu interneto laisvei gali ateiti sunkesni laikai. Pasak teisingumo ministro, nors šis susitarimas nieko kardinalaus Lietuvos teisinėje sistemoje nenumato, tačiau kai kurios jo „nuostatos yra ganėtinai griežtos ir priklausomai nuo įgyvendinimo tikrai gali būti grėsmingos“.

„Tarkime nuostata, kad interneto paslaugų tiekėjas turi nedelsiant pateikti informaciją, pagal kurią galimas autorių teisių ar prekių ženklų pažeidėjas būtų identifikuojamas ir pašalinamas. Taip pat baudžiamosios sankcijos numatytos gana griežtos ir sudėjus viską į krūvą iš tikrųjų gali atsitikti taip, kad tarsi seniai esančios priemonės bus sugriežtintos taip, kad interneto laisvei gali ateiti sunkesni laikai“, – pirmadienį Lietuvos radijui sakė R. Šimašius.

Latvijos ministras stabdo ACTA ratifikavimą

Sunku kol kas prognozuoti, kaip sureaguos Lietuvos valdžia į šalies internautų skundus. Tuo tarpu Latvijos ūkio ministras Danielis Pavliutas nusprendė pristabdyti prieštaringai vertinamos antipiratinės prekybos sutarties ACTA (angl. Anti-Counterfeiting Trade Agreement) ratifikavimą.

Spaudos konferencijoje ketvirtadienį ministras pranešė, kad, atsižvelgdamas į kai kurių visuomenės grupių nuotaikas, atidėjo sutarties perdavimą parlamentui, kuris turėtų ją ratifikuoti, kad sutartis įsigaliotų Latvijoje. D. Pavliutas pripažino, kad vyriausybė pavėlavo visuomenei paaiškinti ACTA sutarties esmę. Todėl dabar tenka užsiimti ne ratifikavimu, o konstruktyviu dialogu su visomis suinteresuotomis šalimis.

Ministras sakė prašysiantis, kad savo išvadas dėl sutarties pateiktų ombudsmenas ir kai kurios ministerijos, siekiant išsiaiškinti galimą ACTA poveikį galiojantiems įstatymams, autorių teisių apsaugai, pagrindinėms teisėms ir laisvėms bei naudojimuisi internetu. D. Pavliutas pabrėžė, kad sutarčiai ratifikuoti Latvijoje ir kitose ją pasirašiusiose šalyse gali prireikti kelerių metų.

Aut. teisės: delfi.lt
(0)
(0)
(0)

Komentarai (14)