Europos Parlamento (EP) pirmininkas Martinas Schulzas (Martin Schulz) pasisakė prieš daug diskusijų sukėlusią antipiratinę prekybos sutartį ACTA (angl. Anti-Counterfeiting Trade Agreement), rašo interneto portalas "EUobserver".

Sekmadienį duodamas interviu Vokietijos televizijos kanalui ARD, M. Šulcas sakė: "Būtina pusiausvyra tarp autoriaus teisių ir interneto vartotojų apsaugos šioje sutartyje puoselėjama labai menkai. Nemanau, kad su esamu sutarties projektu buvo pasiekta pažanga". Jis taip pat pridūrė, jog dabartinėje savo formoje sutartis nėra gera.

M. Schulzas savo pareigas pradėjo eiti praėjusį mėnesį. Jis turi veikti kaip neutralus visos asamblėjos atstovas. ACTA sutarties klausimus Europos Parlamentas turėtų spręsti birželio mėnesį. Teisės akto priėmimą atidėjo Vokietija, Lenkija, Latvija.

"Jeigu ACTA sutartis bus atmesta, Europos Parlamentas turi įsitraukti į naujas derybas su Komisija, kad sudarytų teisingą ir skaidrią sutartį prieš klastotes", - sakė M. Schulzas. Tuo tarpu Europos komisarė teisingumo, pagrindinių teisių ir pilietybės reikalams Viviane Reding "EUobserver" sakė, kad ACTA sutartis egzistuojančių ES įstatymų atžvilgiu dėl skaitmeninių laisvių "yra gera" ir kad ji "buvo iškraipyta ir neteisingai suprasta".

Šį trečiadienį Lietuvos Vyriausybė ketina išsamiai nagrinėti ACTA, prieš kurį protestuoja tūkstančiai europiečių, šeštadienį prieš šio dokumento pasirašymą sostinėje protestavo apie 600 žmonių. Lietuva yra pasirašiusi šią sutartį, tačiau, kad ji įsigaliotų, ją dar turi ratifikuoti parlamentas. Iki to laiko ministrai tikisi išsamių diskusijų.

„Mes kaip tik trečiadienį ruošiamės atsižvelgdami ir į visuomenėje kilusias tam tikras - ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse - diskusijas, iš tikrųjų norime tam skirti papildomai dėmesio mūsų pasitarime ir iš tiesų geriau išsiaiškinti, dėl ko kyla nuogąstavimų, ar jie pagrįsti, ar nepagrįsti, ir iš tikrųjų elgtis šituo klausimu visų pirma racionaliai“, - pirmadienį po pasitarimo žurnalistams sakė premjeras Andrius Kubilius. Reikšti savo asmeninės nuomonės dėl susitarimo jis sakė neskubėsiantis.

Dideli protestai dėl minėto dokumento priėmimo surengti Vokietijoje, Lenkijoje ir Nyderlanduose, kitose valstybėse. Demonstracijos vyko ir kituose Jungtinės Karalystės miestuose, tarp jų - Edinburge ir Glazge. Dokumentui nepritariantieji tvirtina, kad taip bus suvaržytos interneto naudotojų teisės, jie galės būti sekami bylų dalinimosi programose. Dokumento rengėjai tvirtina, kad taip tikimasi apsaugoti kūrėjų teises.

Susisiekimo ministras ir Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis sako, kad prieš Lietuvai ratifikuojant minėtą sutartį pirmiausia turi būti surengta išsami diskusija.

„Kaip rodo paskutinių dienų įvykiai, visuomenei yra kilę daug klausimų, ir atsakingi pareigūnai į tuos klausimus neatsako. Ir pirmiausia tikrai galima konstatuoti, kad nebuvo išsamiai diskutuota šiuo klausimu su visuomene“, - sakė E. Masiulis. Anot jo, pirmiausia turi būti atsakyta į klausimus, ar nebus pažeistos ir interneto vartotojų teisės.

„Ar tai neišvirs į naujų internetą kontroliuojančių institucijų atsiradimą Lietuvoje, ar nebus pažeisti duomenų apsaugos principai, visi tiek klausimai lieka neatsakyti“, - vardijo E. Masiulis.

„Labai džiaugiuosi, kad diskusijos prasidės“, - sakė ir teisingumo ministras Remigijus Šimašius. Jis neabejojo, kad pasirašant dokumentą buvo išlaikytos visos procedūros, tačiau pripažino, kad visuomenei apie šį dokumentą išaiškinta per mažai. Sutartį jau yra pasirašiusios 22 Europos Sąjungos narės, tačiau dokumentą dar turės ratifikuoti Europos Parlamentas, kuriame nuo birželio bus rengiamos diskusijos šiuo klausimu. Rudenį pirmosios dokumentą pasirašė JAV, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija, Japonija, Singapūras, Marokas ir Pietų Korėja.

Komentarai (2)