Šių metų kovo 7 d. Energetikos ministerijos priimti teisės aktų pakeitimai pagal kuriuos nustatyti nauji kokybiniai degalų reikalavimai, jog šalyje parduodamo dyzelino sudėtyje nuo kovo 20 d. turės būti ne mažiau kaip 7 proc. biopriedų. Toks ministerijos žingsnis sukėlė visą laviną diskusijų, abejonių ir nerimo, jog dyzelinas Lietuvoje gali tapti deficitine preke.

Nepasitenkinimą šalies naftos produktų prekybininkams šis įstatymas sukėlė sukėlė todėl, kad pagal jį nebeliko pereinamojo laikotarpio. „Anksčiau mums buvo pažadėta, kad reikalavimai bus įgyvendinami palaipsniui, t. y. šiais metais bus maišoma 6,25 % biopriedų, kitais – 6,5 % o vėliau jau 7 % Taip pat, buvo numatyta, kad tai bus padaryta kartu su prekybos taisyklėmis, visgi kuomet Energetikos ministras įrašė šias nuostatas paaiškėjo, kad jos prieštarauja įstatymui“, ‒ aiškino situaciją Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius.

Sumaištis atsirado tuomet, kai Energetikos ministerijos pareigūnai pamatė, jog su prekybininkais sudarytas pereinamojo laikotarpio susitarimas neatitinka Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo reikalavimų, pagal kuriuos biologinių priedų kiekis dyzeline jau šiais metais turėtų sudaryti ne mažiau kaip 7 %. Siekiant situaciją „ištaisyti“, buvo skubiai priimti įsakymų pakeitimai ir pereinamais laikotarpis atšauktas.

Šis žingsnis sujudino visą energetikos sektorių. „Buvo sutarta, jog šįmet maišysime 6,25 % biopriedų. Sutartys jau pasirašytos, Mažeikių naftos perdirbimo gamykla gamina degalus po senovei, laikydamasi įprastų standartų, ir staiga paaiškėja, kad negalėsime tais degalais prekiauti“, – situaciją komentavo Lukas Vosylius.

„Nutiko taip, kad Lietuvos rinkai teko ruošti specifinį produktą. Kiek tai pareikalaus papildomų išlaidų ir kokio dydžio degalų pabrangimą tai gali lemti, kol kas sunku pasakyti“, ‒ aiškino L. Vosylius taip pat patikinęs, kad kainos augimas neturėtų būti žymus.

Tiesa, kaina ir finansiniai reikalo dalykai – tik pusė bėdos. Norint į dyzeliną įmaišyti 7 % biopriedų, reikalinga specifinius kokybinius parametrus atitinkanti dyzelino bazė.

Teigiama, kad tokiai didelei daliai biologinių priedų nebetinka iki šiol naudota dyzelino bazė, o nei Lietuvoje, nei visoje Europoje nėra patvirtinto degalų sudėties standarto, pagal kurį būtų galima gaminti dyzeliną, turintį daugiau kaip 7 % biopriedų. Iki šiol į dyzeliną buvo privaloma įmaišyti 5 % biodegalų, bet padidinus biopriedų dalį jis nebeatitiktų nei Lietuvoje, nei Europos Sąjungoje (ES) galiojančių kokybės normų, todėl tokiu dyzelinu prekiauti negalima.

„Mus verčia pardavinėti neaišku ką. Jei dabar ateitų kokybės tikrintojai ir pamatytų, kad prekiaujame dyzelinu, kuriame yra daugiau kaip 7 % biopriedų, mus iš karto nubaustų“, – sakė bendrovės „Lukoil Baltija“ vadovas Ivanas Paleičikas.

Dėl kurioziško įstatymo Lietuvos vartotojai išskirti iš visos Europos. Kitose ES valstybėse parduodamas dyzelinas turi iki 7 % biopriedų – tokią maksimalią jų dalį nurodo ir daugelis automobilių gamintojų. Bet Lietuvos valdininkai nusprendė pralenkti kaimynus ir pasielgti priešingai – įstatymu įpareigoti degalines prekiauti dyzelinu, kuriame biodegalų yra ne mažiau nei 7 % Tokios didelės dalies biopriedų nereikalauja nė vienos ES šalies įstatymai.

Taigi degalinėms lieka dvi išeitys – paklusti įstatymui, bet prekiauti nestandartizuotais degalais ir atsakyti už klientų automobilių gedimus, arba prekiauti įprastu dyzelinu, tačiau pažeisti įstatymą ir užsitraukti tikrintojų nemalonę. Tiesa, yra ir trečia išeitis – apskritai nebeprekiauti dyzelinu.

„Automobilių pramonės atstovų teiginys yra toks, kad automobiliai yra gaminami pagal galiojančius kuro standartus. Jeigu mes kalbame apie įstatymo nuostatą, kuri neturi tokio standarto, tai reiškia, kad, sugedus naujam automobiliui, kuris dar turi visas garantijas, kaltas liks kuro tiekėjas. Gali būti, kad tuomet gamyklinės garantijos bus nutrauktos, nes automobilių eksploatacijos dokumentacijoje, būtent techniniame pase, yra aiškiai parašyta, kad dyzeline esanti biodegalų dalis negali viršyti 7 proc.“, – interviu žinių radijui kalbėjo L. Vosylius.

Be to, dėl didesnio nei 7 % biologinių degalų kiekio dyzeline sunkumų esą gali kilti ir vežėjams, ir ūkininkams.

„Vežėjų atstovai išvis kalba apie tai, kad Lietuvai reikėtų siūlyti atsisakyti privalomo degalų maišymo. Taip, mes suprantame, kad turime direktyvinį įsipareigojimą iki 2020 m. pasiekti tam tikrą biodegalų suvartojimą šalyje. Estija iki šios dienos nemaišo biopriedų į degalus. Jie niekur neskuba, o mes kažkodėl esame pirmūnai, kurie įsivedame privalomą maišymą, tada pasinaikiname lengvatas biopriedams, dabar stengiamės – matyt, pataikaudami biodegalų gamintojams – padidinti biopriedų dalį degaluose. Tiek vežėjai, tiek ūkininkai teigia, kad netgi esant reikalavimui maišyti 5 % biodegalų į dyzeliną, atsirado problemų, ir nauji traktoriai, būtent – jų filtrai, pradėjo kimštis, todėl jie su siaubu laukia to dyzelinio kuro, kuriame bus ne mažiau kaip 7 proc.“, – tikino L. Vosylius.

Kad šiuo metu europiniuose standartuose ir direktyvose yra numatytas iki 7 % biologinių priedų turinčio dyzelino naudojimas automobiliuose, pripažino ir Energetikos ministerijos Energijos išteklių skyriaus vedėjas Dainius Bražiūnas. Vis dėlto, pasak jo, patikimų duomenų, ar dyzelinas, kurio sudėtyje esama daugiau kaip 7 % biologinių priedų, gali gadinti automobilių variklius, dar nėra. Neatmetama galimybė, kad labiausiai toks dyzelinas galėtų kenkti senų automobilių varikliams.

„Nauji varikliai galbūt yra labiau pritaikyti, bet problema yra senas mūsų automobilių parkas, kuriam galbūt tie biodegalai kenkia ir daugiau: nepritaikytos tarpinės, biodegalai yra sausesni ir pan. Galbūt 5 % yra ta riba, kuri dar nekenkia, apie 7 % dar galima būtų diskutuoti, reikėtų klausti ekspertų nuomonės“, – sakė D. Bražiūnas.

Kol kas degalinės stengiasi išparduoti žieminio dyzelino atsargas, į kurias leidžiama iš viso nemaišyti biodegalų, o ką reikės daryti ateityje – klausimas lieka visiškai neaiškus.

Komentarai (6)