Kompiuteriniai virusai gali virsti biologiniu ginklu? (0)
Kompanijos „Fortinet“ tyrėjai padarė išvadą, jog kompiuteriniai ir žmogaus (biologiniai) virusai turi daug bendro. Pavyzdžiui, kompiuteriniai ir žmogaus virusai elgiasi vienodai: koduoja informaciją. Taip pat DDoS ataką galima palyginti su ŽIV – jie abu siekia perkrauti sistemą. Negana to, tyrėjai įsitikinę, jog biologinius virusus įmanoma "papildyti" kompiuteriniais algoritmais.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Egzistuoja ir kitų pavyzdžių. ŽIV pažeidžia žmogaus imuninę sistemą, darydama ją pažeidžiamesnę ligoms. Kompiuterinis virusas W32/Sality naudoja tą pačią strategiją, išvesdamas iš rikiuotės antivirusines programas ir diegdamas kenkėjišką programą ugniasienės nukenksminimui.
Kai kurie biologiniai virusai, pavyzdžiui, gripo virusas, replikacijos metu keičiasi. Analogiškai veikia kompiuteriniai virusai Conficker ir Koobface. Pirmasis, kaip ir gripo virusas, turi „inkubacinį periodą“, kurio metu nerodo aktyvumo sistemoje. Tyrėjai taip pat pažymėjo, kad ir žmonės, ir kompiuteriai apkrečia vienas kitą.
Vienintelis skirtumas tarp biologinių ir kompiuterinių virusų yra tas, kad pastarieji yra kur kas sudėtingesni: jie moka šifruoti duomenis ir apsisaugoti nuo bandymų juos sunaikinti. Jei kas nors įrašytų gripo virusą kompiuterinių kodu, tai failo dydis siektų iki 22 Kb, o tai šiandieniniais informacinių technologijų mastais yra itin nedaug.
„Fortinet“ tyrėjai mano, kad ateityje kompiuteriniai ir biologiniai virusai vis labiau panašės. Ribos tarp biologinių ir kompiuterinių virusų tampa vis mažiau pastebimos. Geras to pavyzdys, širdies stimuliatoriai ir kiti implantai. Kai tik šiuos įrenginius sieja ryšys su išoriniais prietaisais, o tai būtina tam tikrame etape, jie tampa pažeidžiami kompiuterinių virusų.
2002 metais mokslininkai susintetino poliomielito virusą. Nuo to laiko biotechnologijos labai patobulėjo. Šiandien mokslininkai bene kasdien genetiškai modifikuoja organizmus. Visas DNR kodas ar jo fragmentai saugomi kompiuteryje. Tuo gali pasinaudoti programišiai. „Kompiuterinio viruso plitimą kontroliuoti kur kas sunkiau nei, pavyzdžiui, juodligės bakterijas. Biologiniai teroristai gali būti suinteresuoti kompiuterinių virusų naudojimu teroristiniams išpuoliams, o vien nuo šios minties darosi baisu“, - teigia „Fortinet“ atstovas Guillaume Lovet.