Žalioji energetika tuština vokiečių kišenes (15)
Japoniją sukrėtusi Fukušimos avarija lėmė Vokietijos valdžios sprendimą atsisakyti branduolinės energetikos, rašo „Spiegel“. Tauta ir vyriausybė pritarė spartesniam elektros gamybos perorientavimui atsinaujinančios energetikos link, deja, šie pokyčiai skaudžiai palietė mažiausias pajamas gaunančius asmenis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nuo to laiko, kai už valstybės vairo sėdo dabartinė valdančioji koalicija, elektros kainos išaugo 10 procentų. Vokietijos vartotojų organizacijos teigimu, kas dešimtas šalies ūkis dėl augančių elektros kainų susiduria su sunkumais.
Pernai 200 tūkst. gyventojų dėl neapmokėtų sąskaitų buvo nutrauktas elektros tiekimas. Tikėtina, kad šiemet šis skaičius išaugs iki 600 tūkstančių.
Netrukus vokiečių laukia naujas kainų šuolis. „Nėra jokios abejonės, kad elektros kaina ir toliau augs“, – sako Vokietijos valstybinių elektros tinklų vadovas Jochenas Homannas.
Federalinės ekonomikos ministerijos skaičiavimais per artimiausius 12 mėnesių viena elektros kilovatvalandė pabrangs nuo trijų iki penkių euro centų. Šį augimą lems padidėjęs atsinaujinančios energetikos subsidijavimas ir investicijos į elektros tinklų plėtrą. Tai reiškia, kad vidutinės vokiečių šeimos metinė išlaidų našta elektrai gali padidėti 175 eurais.
Nepatenkintieji augančiomis elektros kainomis kaltę verčia saulė energetikai, esą šio sektoriaus subsidijavimas yra itin brangus, tačiau nauda menka.
Vis dėlto didžiausi ginčai energetikos sektoriuje kyla dėl atominių elektrinių. Po Fukušimos nelaimės žemesnieji Vokietijos parlamento rūmai nutarė palaipsniui atsisakyti branduolinės energetikos ir pakeisti ją atsinaujinančiais elektros gamybos šaltiniais. Vis dėlto tik pastaruoju metu imta rimčiau diskutuoti dėl tokio sprendimo kainos.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel pokyčius energetikos gamyboje įvardijo prioritetiniu vyriausybės tikslu, tačiau neatsakė į klausimą, kas sumokės už šį progresą. Kol kas rinkėjai palankiai vertina tokį apsisprendimą, tačiau tikėtina, kad išlaidoms pasiekus tam tikrą lygį išaugs ir oponentų skaičius.
Kitais metais A. Merkel laukia parlamento rinkimai, kuriuose paaiškės rinkėjų prioritetai. Šiuo metu Vokietijos kanclerė visiškai nenori sulaukti kaltinimų dėl socialinio teisingumo ignoravimo ir atjautos trūkumo neturtingiausio gyventojų sluoksnio atžvilgiu.
Vieni politikai siūlo atsisakyti ekologinio mokesčio, kurį sumoka kiekvienas elektros energijos vartotojas, kiti mano, kad reikėtų liautis subsidijuoti saulės energetiką, treti siūlo pačios elektros tiekimo bendrovėms spręsti, kokie atsinaujinantys energetikos šaltiniai joms yra priimtiniausi ir pigiausi.
Bet kokiu atveju, prieš metus duotas A. Merkel pažadas išlaikyti elektros energijos kainas buvo sulaužytas. Federalinė elektros tinklų agentūra jau šį rudenį ketina padidinti atsinaujinančių energetikos išteklių subsidijavimą – tai neigiamai atsilieps vartotojų, kurie finansuoja žaliąją energetiką, kišenei.
Pagrindinė augančių kainų priežastis – saulės energijos skydai, kurie per pastaruosius metus nuklojo vokiečių namų stogus. Per artimiausius 20 metų vokiečiai išleis 100 mlrd. eurų, kurie bus skirti subsidijuoti saulės energijos jėgainėms, pastatytoms iki 2012 metų.
Socialinė darbuotoja Renate Stark sako, kad anksčiau per mėnesį dėl sunkumų apmokant elektros energijos sąskaitas kreipdavosi vos vienas žmogus, o dabar tokių ateina daugiau nei 30.
Nepaisant ekonominės galios ir pavydėtino stabilumo, mažiausias pajamas gaunantys gyventojai nė iš tolo neatspindi klestinčios Vokietijos.
Įdomu tai, kad Vokietijos politikai beveik nekreipia dėmesio į socialines pasekmes, kurias sukelia branduolinės energetikos atsisakymas. Tie patys politikai gali valandų valandas ginčytis dėl nereikšmingų pokyčių socialinės apsaugos sistemoje, tačiau vos tik kalba pasisuka brangaus saulės energetikos subsidijavimo link, visi vieningai remia šį brangų žingsnį.
Susidaro įspūdis, kad politikai paprasčiausiai norėjo įtikti žaliųjų idėjomis apsikrėtusiems rinkėjams, tačiau pernelyg nesigilino į energetikos sistemos veikimo principus, todėl lengva ranka dalino pažadus reformuoti elektros gamybą.
Susidarė paradoksali situacija, kuomet mažas pajamas gaunantys asmenys yra priversti remti turtingų kaimynų saulės energijos elektrines.
Pamažu vokiečių nuotaikos keičiasi, žalieji entuziastai ima suprasti, kad perėjimas prie atsinaujinančios energetikos turi savo kainą, kurią apmokės vartotojai. Maža to, pramonė ir atsinaujinančios energetikos kompanijos mėgausis subsidijomis, kurias taip pat finansuos eiliniai elektros energijos vartotojai.
Dosnus atsinaujinančios energetikos finansavimas Vokietijoje sukūrė naują energetikos turtuolių grupę, kuri visuomenės subsidijų dėka labai greitai įgijo pasakiškus turtus. Vienas jų, Frankas Asbeckas, kuris užsiima saulės energijos fotoelementų gamyba. Šis žmogus iš atsinaujinančios energetikos subsidijų įsigijo nuosavą pilį, medžioklės plotus ir „Maserati“ automobilį.
Neseniai F. Asbeckas susitiko su aplinkos apsaugos ministru ir aptarė elektros tinklų plėtrą. Ministras garantavo, kad privačių investicijų į elektros tinklus pelningumas sieks 9 procentus. Retas verslininkas gali mėgautis tokiomis garantijomis ir pelnu.
„Vartotojai yra priversti remti visiškai neaiškią energetikos reformą“, – sako Vokietijos vartotojų organizacijos atstovas Holgeris Krawinkelis.
Socialinio teisingumo siekianti organizacija „Paritätische Gesamtverband“ žada protestuoti prieš tokius vyriausybės veiksmus. Anot organizacijos atstovo Ulricho Schneiderio: „Visuomenė pritars atsinaujinančiai energetikai tik tada, jeigu išlaidos tarp visuomenės narių bus paskirstytos teisingai.“
