Automobilių tepaluose – trečdalis Mendelejevo lentelės elementų (0)
Plastikinė pakuotė, kurioje buvo supiltas tepalas, jau yra pavojinga atlieka. Daugelis nesusimąsto, kad savarankiškai kieme keisdami tepalus, o paskui tuščias jų talpas ir tepaluotus skudurus mesdami į bendrus atliekų konteinerius daro didžiulę žalą sau ir gamtai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Tepalų talpos ir tepaluoti skudurai yra užteršti, todėl juos reikia sutvarkyti kaip pavojingas atliekas – jokiu būdu jos neturėtų patekti su bendromis komunalinėmis atliekomis. Tačiau dabar užterštos talpos ir skudurai dažniausiai važiuoja į sąvartyną“, - apie liūdną realybę kalbėjo bendrovės „Žalvaris“ komercijos direktorius Sigitas Ašmonas.
Kuo pavojingi tepalai, kokios įtakos žmogui ir gamtai turi sunkieji metalai, kodėl kenksminga tepalus deginti, pasakoja komercijos direktorius S. Ašmonas.
Tepalas – pavojinga atlieka. Kokią žalą gamtai ir patiems sau daro žmonės, metantys tuščias tepalų talpas su komunalinėmis atliekomis?
Tai blogai dėl dviejų dalykų. Visų pirma, plastikas yra ilgai nesuyranti medžiaga, tad auginami ir taip jau dideli sąvartynų kalnai. Kita visiems žinoma plastiko savybė yra tai, kad jis sugeria į save visas medžiagas. Plastikinė pakuotė, kurioje buvo supiltas tepalas – tai jau pavojinga atlieka, nes plastikas prisigėręs tepalo. Pakuotei yrant joje esančio tepalo likučiai patenka į gamtą – orą, dirvožemį, gruntinius vandenis.
Tepaluose galima rasti kone trečdalį Mendelejevo lentelės elementų: varis, cinkas, sunkieji metalai, chlorinti tirpikliai. Sunkieji metalai gali pažeisti nervų sistemą, inkstus, kai kurie jų sukelia vėžinius susirgimus. Pastarieji po truputį kaupiasi mūsų organizmuose, tad po kiekvieno kontakto su panaudota alyva, jų vis padaugėja. Todėl ir sveikatos problemos išryškėja ne iš karto, o po kurio laiko.
Tepalui susimaišius su vandeniu susidaro emulsija, kuri lengvai pažeidžia vandens gyvūnų kvėpavimo organus, jai patekus į gruntą gali sutrikti augalų ir dirvožemio organizmų aprūpinimas deguonimi.
Jei atsitinka taip, kad plastikinė tepaluota tara patenka į plastikinių išrūšiuotų atliekų krūvą – ši pakuotė gali užteršti visas plastiko atliekas, esančias konteineryje.
Kur žmonės turėtų dėti tuščias tepalų talpas?
Jas reikia vežti į stambiųjų atliekų surinkimo aikšteles, ten jas surenka nemokamai. Jei kalbėtume apie pačius tepalus, juos galima vežti ir tiesiai perdirbėjui.
Kam gali būti panaudoti perdirbti tepalai?
Panaudoti tepalai regeneruojami į bazinę alyvą. Panaudotas tepalas gali būti deginamas R1 tipo įrenginiuose – tam, kad būtų gauta šiluma.
Kodėl kenksminga deginti tepalus ir kokia bauda gresia už nelegalų jų deginimą?
Kenksminga, nes išsiskiria metalo likučių, naftos produktai degdami išskiria kancerogenines medžiagas. Bauda už nelegalų deginimą yra 300 litų.
Kaip turi būti laikomas / sandėliuojamas panaudotas tepalas?
Sandariose talpose, paženklintose pavojingų atliekų lipduku.
Visai neseniai Kaune pradėjo veikti moderni kuro, tepalo ir oro filtrų perdirbimo linija. Kam reikėjo tokios perdirbimo linijos, kokia viso to nauda?
Iki šiol bendrovė „Žalvaris“ labai nedidelį kiekį šios atliekos perdirbdavo rankiniu būdu, o tai yra labai neefektyvu, didžioji dalis šios atliekos buvo išvežama perdirbti į užsienį. Sukurta nauja sistema, kurioje „Žalvaris“ lieka šios atliekos surinkėjais, o bendrovė „Lietmetas“ plečia veiklą ir įsigiję modernią perdirbimo liniją tampa šios atliekos perdirbėjais. Šios atliekos nebereikia perdirbti rankomis ar eksportuoti. Tai, be abejo, ekonominė nauda įmonei, plečiamas Lietuvoje perdirbamų atliekų spektras. Šios atliekos Lietuvoje per metus susidaro apie 800 tonų.
Kas į ką perdirbama? Ar gautos žaliavos kur nors eksportuojamos?
Perdirbant filtrus gaunamos šios antrinės žaliavos: panaudota alyva, guma ir popieriaus mišinys, metalas. Panaudota alyva regeneruojama į bazinę alyvą, iš kurios gaminami nauji tepalai. Metalas lydomas ir gaminami, pavyzdžiui, metalo lakštai, gumos ir popieriaus mišinys, naudojamas energijai išgauti (jis gali būti deginamas specialiose, aplinkosauginius standartus atitinkančiose krosnyse). Perdirbus gautos žaliavos šiuo metu eksportuojamos į Lenkiją, Latviją.
Kalbant apie pokyčius atliekų rinkimo sistemoje, ar tai kaip nors palies tepalus?
Pokyčiai nepaliečia paties atliekų surinkimo proceso. Tai liečia gamintojų ir importuotojų atsakomybę. Iki šiol gamintojai importuotojai pagal valstybės iškeltą užduotį turi sutvarkyti 80 proc. panaudotos alyvos (procentas skaičiuojamas kiekvienam atskirai, nuo jų į Lietuvos rinką išleisto kiekio). Iki šiol 2013-iesiems iškeltos užduoties nėra.
Žinant tai, kad panaudota alyva yra paklausi atlieka (neteisėtai perdirbta alyva deginama šilumai išgauti), bus sudėtinga šią atlieką surinkti, kad ji būtų teisingai perdirbta.
Kaip veikia tepalų rinka?
Tepalai yra gaminami (tik viena įmonė Lietuvoje bazinę alyvą maišo su priedais – juos būtų galima laikyti gamintojais). Daugiausia į Lietuvą tepalai yra importuojami. Išleidus tepalą į Lietuvos rinką importuotojams arba gamintojams atsiranda užduotis sutvarkyti 50 proc. nuo savo išleisto į Lietuvos rinką kiekio. Jei reikiamas kiekis nesutvarkomas, gresia bauda nuo 25 tūkst. litų.
Tepalai atkeliauja iki mažmenininko – tada juos gali nusipirkti galutinis vartotojas arba servisas. Ties galutiniu vartotoju ratas užsidaro – nes tepalus keisti namų sąlygomis galima (kai, tarkime, automobilio plauti negalima, nes yra skiriamos baudos (apie 2500 litų), o apie tepalus niekur nekalbama).
Jei alyva patenka į servisą – jis ją naudoja savo veikloje ir turi vesti apskaitą – fiksuoti gautus, parduotus kiekius, kiek alyvos pakeitė ir kiek keičiant servise atsirado panaudotos alyvos. Žinia, kad servisai alyvą keičia nemokamai, keitimo procedūra neatsispindi dokumente, vadinasi, keičiant gauta alyva – nefiksuojama dokumentuose.
Jei viskas įvyko taip, kaip turi būti – servisas pardavė perdirbėjams panaudotą alyvą – perdirbėjas alyvą sutvarko.
Lietuvoje per metus į rinką išleidžiama 20 tūkst. tonų tepalų.
Kuo pavojingi tepalai, kokios įtakos žmogui ir gamtai turi sunkieji metalai, kodėl kenksminga tepalus deginti, pasakoja komercijos direktorius S. Ašmonas.
Tepalas – pavojinga atlieka. Kokią žalą gamtai ir patiems sau daro žmonės, metantys tuščias tepalų talpas su komunalinėmis atliekomis?
Tai blogai dėl dviejų dalykų. Visų pirma, plastikas yra ilgai nesuyranti medžiaga, tad auginami ir taip jau dideli sąvartynų kalnai. Kita visiems žinoma plastiko savybė yra tai, kad jis sugeria į save visas medžiagas. Plastikinė pakuotė, kurioje buvo supiltas tepalas – tai jau pavojinga atlieka, nes plastikas prisigėręs tepalo. Pakuotei yrant joje esančio tepalo likučiai patenka į gamtą – orą, dirvožemį, gruntinius vandenis.
Tepaluose galima rasti kone trečdalį Mendelejevo lentelės elementų: varis, cinkas, sunkieji metalai, chlorinti tirpikliai. Sunkieji metalai gali pažeisti nervų sistemą, inkstus, kai kurie jų sukelia vėžinius susirgimus. Pastarieji po truputį kaupiasi mūsų organizmuose, tad po kiekvieno kontakto su panaudota alyva, jų vis padaugėja. Todėl ir sveikatos problemos išryškėja ne iš karto, o po kurio laiko.
Tepalui susimaišius su vandeniu susidaro emulsija, kuri lengvai pažeidžia vandens gyvūnų kvėpavimo organus, jai patekus į gruntą gali sutrikti augalų ir dirvožemio organizmų aprūpinimas deguonimi.
Jei atsitinka taip, kad plastikinė tepaluota tara patenka į plastikinių išrūšiuotų atliekų krūvą – ši pakuotė gali užteršti visas plastiko atliekas, esančias konteineryje.
Kur žmonės turėtų dėti tuščias tepalų talpas?
Jas reikia vežti į stambiųjų atliekų surinkimo aikšteles, ten jas surenka nemokamai. Jei kalbėtume apie pačius tepalus, juos galima vežti ir tiesiai perdirbėjui.
Kam gali būti panaudoti perdirbti tepalai?
Panaudoti tepalai regeneruojami į bazinę alyvą. Panaudotas tepalas gali būti deginamas R1 tipo įrenginiuose – tam, kad būtų gauta šiluma.
Kodėl kenksminga deginti tepalus ir kokia bauda gresia už nelegalų jų deginimą?
Kenksminga, nes išsiskiria metalo likučių, naftos produktai degdami išskiria kancerogenines medžiagas. Bauda už nelegalų deginimą yra 300 litų.
Kaip turi būti laikomas / sandėliuojamas panaudotas tepalas?
Sandariose talpose, paženklintose pavojingų atliekų lipduku.
Visai neseniai Kaune pradėjo veikti moderni kuro, tepalo ir oro filtrų perdirbimo linija. Kam reikėjo tokios perdirbimo linijos, kokia viso to nauda?
Iki šiol bendrovė „Žalvaris“ labai nedidelį kiekį šios atliekos perdirbdavo rankiniu būdu, o tai yra labai neefektyvu, didžioji dalis šios atliekos buvo išvežama perdirbti į užsienį. Sukurta nauja sistema, kurioje „Žalvaris“ lieka šios atliekos surinkėjais, o bendrovė „Lietmetas“ plečia veiklą ir įsigiję modernią perdirbimo liniją tampa šios atliekos perdirbėjais. Šios atliekos nebereikia perdirbti rankomis ar eksportuoti. Tai, be abejo, ekonominė nauda įmonei, plečiamas Lietuvoje perdirbamų atliekų spektras. Šios atliekos Lietuvoje per metus susidaro apie 800 tonų.
Kas į ką perdirbama? Ar gautos žaliavos kur nors eksportuojamos?
Perdirbant filtrus gaunamos šios antrinės žaliavos: panaudota alyva, guma ir popieriaus mišinys, metalas. Panaudota alyva regeneruojama į bazinę alyvą, iš kurios gaminami nauji tepalai. Metalas lydomas ir gaminami, pavyzdžiui, metalo lakštai, gumos ir popieriaus mišinys, naudojamas energijai išgauti (jis gali būti deginamas specialiose, aplinkosauginius standartus atitinkančiose krosnyse). Perdirbus gautos žaliavos šiuo metu eksportuojamos į Lenkiją, Latviją.
Kalbant apie pokyčius atliekų rinkimo sistemoje, ar tai kaip nors palies tepalus?
Pokyčiai nepaliečia paties atliekų surinkimo proceso. Tai liečia gamintojų ir importuotojų atsakomybę. Iki šiol gamintojai importuotojai pagal valstybės iškeltą užduotį turi sutvarkyti 80 proc. panaudotos alyvos (procentas skaičiuojamas kiekvienam atskirai, nuo jų į Lietuvos rinką išleisto kiekio). Iki šiol 2013-iesiems iškeltos užduoties nėra.
Žinant tai, kad panaudota alyva yra paklausi atlieka (neteisėtai perdirbta alyva deginama šilumai išgauti), bus sudėtinga šią atlieką surinkti, kad ji būtų teisingai perdirbta.
Kaip veikia tepalų rinka?
Tepalai yra gaminami (tik viena įmonė Lietuvoje bazinę alyvą maišo su priedais – juos būtų galima laikyti gamintojais). Daugiausia į Lietuvą tepalai yra importuojami. Išleidus tepalą į Lietuvos rinką importuotojams arba gamintojams atsiranda užduotis sutvarkyti 50 proc. nuo savo išleisto į Lietuvos rinką kiekio. Jei reikiamas kiekis nesutvarkomas, gresia bauda nuo 25 tūkst. litų.
Tepalai atkeliauja iki mažmenininko – tada juos gali nusipirkti galutinis vartotojas arba servisas. Ties galutiniu vartotoju ratas užsidaro – nes tepalus keisti namų sąlygomis galima (kai, tarkime, automobilio plauti negalima, nes yra skiriamos baudos (apie 2500 litų), o apie tepalus niekur nekalbama).
Jei alyva patenka į servisą – jis ją naudoja savo veikloje ir turi vesti apskaitą – fiksuoti gautus, parduotus kiekius, kiek alyvos pakeitė ir kiek keičiant servise atsirado panaudotos alyvos. Žinia, kad servisai alyvą keičia nemokamai, keitimo procedūra neatsispindi dokumente, vadinasi, keičiant gauta alyva – nefiksuojama dokumentuose.
Jei viskas įvyko taip, kaip turi būti – servisas pardavė perdirbėjams panaudotą alyvą – perdirbėjas alyvą sutvarko.
Lietuvoje per metus į rinką išleidžiama 20 tūkst. tonų tepalų.
(5)
(0)
(0)