„Omnitel“ klientas: teismas liepė mokėti už nesuteiktas paslaugas (8)
Principingi telekomunikacijų bendrovių klientai, tvirtinantys, kad nesiruošia taikstytis su bendrovių nesąžiningumu, priversti kaip reikiant paprakaituoti bandydami įrodyti savo tiesą. Deja, net ir teismams kartais pakanka įmonių patvirtinimo, kad sąskaitos – visiškai pagrįstos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Grįžus laukė staigmena
Skola – ne žaizda, neužgis, kaip byloja liaudies išmintis. Su tokia situacija susidūręs vilnietis Nerijus Urbonas jau septinti metai neatsikrato kadaise bendrovės „Omnitel“ jam už mobiliojo interneto paslaugas pripaišytų skolų šleifo. Vyriškio nelaimės prasidėjo dar 2006 m., kai jis prieš vykdamas į komandiruotę Vengrijoje iš telekomunikacijų bendrovės „Omnitel“, kurios paslaugomis naudojosi, užsisakė mobiliojo interneto paslaugą „Omni connect“.
„Prieš važiuodamas į Vengriją užsisakiau tarptinklinio ryšio paslaugą. Pagal tuo metu galiojusią tvarką taip pat palikau 500 litų užstatą“, – dėstė N. Urbonas.
Sugrįžęs iš kelionės vyriškis nuėjo į „Omnitel“ saloną atsiimti užstato, tačiau ne tik neatgavo pinigų, bet dargi buvo apšauktas skolininku. „Mane priėmęs konsultantas pranešė, kad mobiliojo interneto paslaugos tiekimas man užblokuotas, o aš esą skolingas „Omnitel“ daugiau kaip tūkstantį litų“, – prisiminė pašnekovas.
Nepasitiki savo įranga
Iš pradžių kliento ir paslaugą teikiančios bendrovės atstovo dialogas vyko konstruktyviai: konsultantas atspausdino detalią išklotinę, N. Urbonas kompiuteryje palygino išklotinėje esančius duomenis su „Omnitel“ kartu su „Omni connect“ įranga jam pateiktos programos „Globe Trotter Mobility Manager“ prisijungimų žurnale esančiais duomenimis.
„Jau iš pirmo žvilgsnio buvo aišku, kad duomenys nesutampa. Iš karto akį patraukė išklotinėje esantis įrašas, esą 2006 m. spalio 17 d. 21.57 val. persiųsta 42,77 MB duomenų, kurie įkainoti 838,62 lito. Šio tariamo prisijungimo nebuvo programos „Globe Trotter Mobility Manager“ prisijungimų žurnale. Komandiruotėje dalyvavau tarptautinėje konferencijoje, kuri vyko 2006 m. spalio 16 ir 17 d. nuo 9 iki 17 val. Spalio 17 d. po konferencijos dar pasivaikščiojau po Budapeštą, pavakarieniavau viešbutyje ir nuėjau miegoti. Tą vakarą net nebuvau įsijungęs kompiuterio, ką ir kalbėti apie internetą“, – dėstė pašnekovas.
N. Urbono argumentų įmonės vadybininkas nelaikė įtikinamais, nes neva programos „Globe Trotter Mobility Manager“ prisijungimų žurnale esantys duomenys galėjo būti koreguojami.
„Tačiau tai tik jokiais įrodymais nepagrįsta „Omnitel“ prielaida. Be to, jeigu jie tvirtina, kad jų įdiegta programa neatspindi realių duomenų, kaip galiu išvis pasitikėti jų pateiktomis sąskaitomis. Juolab kad man net nežinoma, kokia įranga ir kaip atliekami skaičiavimai“, – dėstė pašnekovas.
Įtarimų sukėlė vengrai
Abejonių N. Urbonui sukėlė ir įmonės pateikti „įrodymai“ dėl neva persiųstų duomenų kiekio. Informacija apie suteiktą paslaugą iš Vengrijos operatoriaus buvo atsiųsta elektroniniu paštu, o esama medžiaga nebuvo patvirtinta elektroniniu parašu, vadinasi, ji galėjo būti lengvai padirbta.
„Jei jau aš, jų teigimu, galėjau pakoreguoti pačios „Omnitel“ pateiktoje programoje esančius duomenis, tai patys „Omnitel“ atstovai tuo labiau galėjo pakoreguoti elektroniniu paštu siunčiamuose laiškuose ir pridedamuose failuose esančius duomenis. O iš jų esu gavęs atsakymų, kad Vengrijos operatorius duomenis siuntė būtent elektroniniu paštu. Civiliniai įstatymai nustato, kad vartotojas moka už tą prekę, kurią gauna, už tą paslaugos kiekį, kurį sunaudoja. Niekas neturi mokėti už tą paslaugą, kurios negauna. Už tinkamą savo parduodamos paslaugos išmatavimą ir saugumą atsako tiekėjas. Tačiau ar taip buvo daroma, man niekas neįrodė“, – dėstė dienraščio pašnekovas.
Teismas nebuvo palankus
Nepavykus taikiai išspręsti ginčo, N. Urbonas, manydamas, kad mokesčiai jam buvo skaičiuojami nepagrįstai, pasiryžo minti valstybės institucijų ir teismų slenksčius. Tačiau vienas po kito visų instancijų teismai, manydami, kad „Omnitel“ pateiktos išklotinės yra skolos pagrįstumo įrodymas, priėmė N. Urbonui nepalankų sprendimą.
„Aš iš dalies suprantu teismus. Nes priėmus palankų man sprendimą, tai galėjo tapti precedentu tūkstančiams panašių atvejų ir netgi grėsme telekomunikacijų paslaugų veiklai. Tačiau ar tai mano problema? Faktas, kad mobiliojo ryšio paslaugų apskaita man kaip klientui neaiški. Įranga, kuria atliekama apskaita, nėra metrologiškai patikrinta, o tai reiškia, kad aš ja pasitikėti negaliu“, – dėstė savo pozicija telekomunikacijų bendrovės klientas.
Perdavė skolų išieškotojams
Po 2006–2008 m. vykusio bylinėjimosi bemaž penkerius metus N. Urbono „skola“ telekomunikacijų bendrovei kažkodėl buvo nustojusi rūpėti. Tačiau šiemet į buvusį įmonės klientą kreipėsi skolų išieškojimo bendrovė „Gelvora“.
Tiesa, N. Urbonas tvirtino kol kas negalintis suprasti, ko ši įmonė iš jo nori ir kam tiksliai atstovauja.
„Kol kas man dar visiškai neaišku, kas tai per bendrovė, kam ji tiksliai atstovauja, ko iš manęs nori. Nes kad ir kiek prašyčiau, jie man nepateikia jų reikalavimus patvirtinančių dokumentų, o vien žodžiais šiais laikais tikėti negalima“, – pabrėžė pašnekovas.
Gali tik atidėti mokėjimą
Bendrovės „Omnitel“ ryšiams su visuomene atstovė Daiva Selickaitė, savaitraščiui komentuodama įmonės politiką skolininkų atžvilgiu, apgailestavo negalinti pateikti konkrečių skaičių. Taip pat be atsakymo liko žurnalistų klausimas, ar per pastaruosius kelerius metus yra buvę atvejų, kai bendrovė per klaidą buvo priskaičiavusi klientui didesnius mokesčius, nei turėjo priskaičiuoti iš tikrųjų.
„Informacija apie skolas yra įmonės vidinė informacija, todėl negalėsiu pateikti jokių skaičių ar apibendrintų tendencijų. Noriu tik pabrėžti, kad „Omnitel“ stengiasi ieškoti kompromisų su vėluojančiais atsiskaityti klientais. Mes sudarome galimybę klientams skolą sumokėti dalimis, pagal suderintą grafiką. Be to, prieš keletą metų įvedėme papildomus priminimus apie artėjantį mokėjimo už paslaugas terminą, nukėlėme paslaugų teikimo apribojimo laiką. Mes tikimės, kad klientai mūsų pasitikėjimu nepiktnaudžiaus ir taip pat stengsis laiku sumokėti už paslaugas, kuriomis pasinaudojo. Nepavykus rasti sutarimo, klientui nemokant, skolų už paslaugas administravimą mes perduodame išieškojimo agentūroms, su kuriomis bendradarbiaujame (Skolų valdymo centrui, „Sergel“ arba „Gelvorai“)“, – teigė D. Selickaitė.
Užsiima taikdarių misija
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) atstovė ryšiams su visuomene Rasa Karalienė teigė, kad pernai vartotojų skundų dėl telekomunikacijų bendrovių veiklos netrūko.
„2012 m. dominavo vartotojų skundai dėl pateiktų sąskaitų už laidinio radijo paslaugas, dėl kurių teikimo paslaugų gavėjai nėra sudarę sutarčių ir šiomis paslaugomis nesinaudoja. Vartotojai taip pat skundėsi dėl mobiliojo ryšio interneto kokybės, dėl sutarčių sąlygų, pateiktų sąskaitų, apskaitos, kredito limito“, – teigė pašnekovė.
Pasak R. Karalienės, RRT sulaukia nemažai paklausimų iš vartotojų, kaip elgtis tais atvejais, kai vartotojui nusprendus nutraukti terminuotą elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartį reikalaujama sumokėti netesybas. Taip pat RRT neretai sulaukia vartotojų klausimų, ar elektroninių ryšių paslaugų teikėjai pagrįstai reikalauja mokėti skolos administravimo, įjungimo po skolos ir panašius mokesčius.
„Didžiąją dalį skundų pavyksta išspręsti su paslaugų teikėjo geranoriškų sprendimų pagalba, tenkinant vartotojo teisėtus reikalavimus. Jei nepavyksta taikiai susitarti, tuomet ginčas nagrinėjamas pagal Ginčų tarp galutinių paslaugų gavėjų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų bei ginčų tarp naudotojų ir pašto paslaugos teikėjų nagrinėjimo taisykles“, – teigė R. Karalienė.
Elektroninių ryšių paslaugų gavėjų prašymų priežastys 2011 ir 2012 m. Didžiausio vartotojų aktyvumo RRT sulaukė 2009 m. – tuomet buvo išnagrinėti 1513 vartotojų skundų. 2012 m. RRT iš vartotojų gavo 427 prašymus.
