Amerikiečių kompanija „Chevron“ traukiasi iš skalūnų dujų paieškos konkurso. Nurodoma, kad šį sprendimą lėmė pasikeitę įstatymai, tačiau žurnalistų kalbintas energetikas Vaclovas Miškinis neatmeta, kad įtakos galėjo turėti ir gyventojų pasipriešinimas. Pačios bendrovės laiške - užuominos apie piktybišką kai kurių politikų veiklą.

„Antradienį Vyriausybėje apsilankę kompanijos „Chevron“ vadovai pareiškė, jog kompanija traukiasi iš konkurso dėl Angliavandenilių išteklių naudojimo, tačiau lieka Lietuvoje ir tęs iki šiol vykdytą veiklą. Generalinis direktorius Lietuvoje Gilbertas Ankenbaueris informavo, jog tokį sprendimą kompanija priėmė matydama, jog angliavandenilių gavybai Lietuvoje nebaigta formuoti įstatyminė bazė“, - pranešime spaudai cituotas premjeras Algirdas Butkevičius.

Pasak Vyriausybės vadovo, kompanija dalyvavo Lietuvos paskelbtame tarptautiniame angliavandenilių išteklių naudojimo konkurse vadovaudamasi konkurso sąlygomis ir tuometine teisine bei reguliacine aplinka. Tačiau per tą laiką buvo priimti ir, svarbiausia, vis dar svarstomi daugiau nei 25 svarbūs teisės aktai. Kompanijos „Chevron“ nuomone, teisės aktų pakeitimai turi įtakos planams ir keičia galimybes.

„Apgailestaujame dėl tokio kompanijos pasirinkimo, tačiau suprantame, jog jie turi tokią teisę, nes Seime vis dar svarstomi įvairūs teisės aktai, kurie turi įtakos angliavandenilių naudojimui mūsų šalyje. Tikimės, jog kompanija „Chevron“ ateityje neatsisakys dalyvauti projektuose“, - sako Lietuvos Vyriausybės vadovas.

Šiuo metu iš Lietuvos išvykusi aplinkos viceministrė Daiva Matonienė portalo delfi.lt žurnalistams teigė, kad galutinės informacijos neturi, bet tikėtina, kad artimiausiu metu bus sušaukiamas komisijos posėdis ir konkursas bus nutrauktas, nes daugiau pretendentų nebuvo.

„Dėl tolimesnių veiksmų, kaip suprantu, apsispręs Vyriausybė, ar skelbti naują konkursą“, - teigė ji.

Premjero atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė negalėjo pasakyti, ar bus skelbiamas naujas skalūnų dujų žvalgybos konkursas.

„Chevron“ laiške – užuominos apie piktybišką kai kurių politikų veiklą

Portalo delfi.lt žurnalistams pavyko gauti oficialaus „Chevron“ laiško, adresuoto premjerui ir aplinkos ministrui, kopiją. Jame amerikiečių kompanija ne tik dėlioja oficialiai pateikiamus motyvus, bet ir užsimena nebegalinti plėtoti skalūnų dujų projekto dėl nestabilios politinės aplinkos.

„Greta kitų teisės aktų, visa eilė naujų teisės aktų buvo priimta net ir po 2013 m. rugsėjo 16 d., kuomet „Chevron“ buvo pripažinta konkurso laimėtoja. Vertinant visa tai bet kurio protingo investuotojo akimis, yra akivaizdu, kad investicinė ir teisinio reguliavimo aplinka, daranti įtaką Šilutės-Tauragės ploto ekonominiam potencialui, iš esmės pakito nuo mūsų pasiūlymo pateikimo pagal konkurso sąlygas dienos“, - rašoma dokumente.

Vyriausybė apie galimą „Chevron“ pasitraukimą žinojo nuo gegužės?

Pasirodė ir spėjimų, jog apie „Chevron“ netenkinančius politinius sprendimus Vyriausybė buvo informuota bent prieš penkis mėnesius. Apie tai liudija ir oficialus „Chevron“ laiškas – jame Vyriausybei siūloma pasižiūrėti pakaratotinai pridedamo šių metų gegužės 8 d. rašto turinį.

„Chevron“ savo rašte teigia nekvestionuojanti politikų teisės savaip reguliuoti Lietuvos gamtinių išteklių gavybą. Vis dėlto rašte nedviprasmiškai užsimenama, kad geranoriškai amerikiečių atžvilgiu buvo nusiteikę ne visi valdžios vyrai.

„Chevron“ nori padėkoti tiems Lietuvos Vyriausybės nariams, kurie įvertino mūsų norėtą vykdyti veiklą“, - rašoma dokumente.

Bendrovė sutelks dėmesį į Rietavą

Jungtinių Valstijų kompanija „Chevron“ pareiškė pasitraukianti iš skalūnų dujų žvalgybos konkurso dėl reikšmingų pokyčių Lietuvos mokesčių, teisinėje ir reguliavimo aplinkoje.

Kompanijos pranešime spaudai teigiama, kad pokyčiai turėjo įtakos svarstant galimos investicijos komercinius ir projekto vystymo aspektus, ir kompanija nusprendė sutelkti dėmesį į jau padarytas investicijas Rietavo licenciniame plote.

„Nuo 2013 metų sausio, kai bendrovė pateikė paraišką dalyvauti angliavandenilių paieškos ir gavybos konkurse, iki šių dienų įvyko reikšmingų pokyčių Lietuvos mokesčių, teisinėje ir reguliavimo aplinkoje“, - teigiama kompanijos pranešime spaudai.

Aplinkos ministerijos kancleris: skalūnų dujų gavybos konkursas bus nutrauktas

Aplinkos ministerijos kancleris Robertas Klovas sako, jog pasitraukus JAV bendrovei "Chevron", skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos vakarų Lietuvoje konkursas artimiausiu metu bus nutrauktas. Ar ateityje bus skelbiamas naujas konkursas, kol kas neaišku.

"Dabar, kadangi Geologijos tarnybai yra įteiktas prašymas nebedalyvauti konkurse ir atsiimti savo siūlymus, tai reiškia, kad daugiau kandidatų nėra ir konkursas bus nutrauktas, laikomas neįvykusiu. Tuo ir baigsis šis konkursas", - BNS antradienį sakė pareigūnas.

Anot R.Klovo, kol kas nėra sprendimo, ar ateityje bus skelbiamas naujas konkursas: "Dėl naujo dar nėra priimta sprendimo".

Kanclerio teigimu, "Chevron" atstovai pažymėjo, kad lieka dirbta Lietuvoje per kompaniją "LL investicijos", kurioje koncernas valdo 50 proc.kapitalo.

JAV energetikos milžinė "Chevron" iš konkurso pasitraukė dėl rizikingų investicijų, sako R.Klovas.

"Susitikime šiandien jie daugiau akcentavo verslo riziką, kaip jie matė tuos pakeitimus. Didžioji dalis pakeitimų nebuvo bloginantys situaciją ar nukreipti prieš juos, tiesiog tai buvo teisinių spragų užpildymas. Žinoma, jiems ta teisinė aplinka gal negarantavo, jų įsitikinimu, saugaus verslo. Jie pasverdami, kad tai susiję nemažomis investicijoms, jie nutarė, kad tokiomis sąlygomis eiti į šį verslą yra rizikinga", - BNS sakė R.Klovas.

N.Mačiulis: praradimas Lietuvai ir blogas signalas užsienio investuotojams

JAV energetikos kompanijos "Chevron" pasitraukimas iš skalūnų dujų žvalgybos konkurso Lietuvoje - didelis praradimas Lietuvai ir kartu rimtas signalas kitiems potencialiems užsienio investuotojams, teigia banko "Swedbank" analitikas. Nerijaus Mačiulo teigimu, tai gali apsunkinti Vyriausybės pastangas pritraukti į Lietuvą užsienio investicijų.

"Akivaizdu, kad būtent pastarieji įvykiai tikrai nepalengvins užsienio investicijų pritraukimo ateityje. Nes bet koks stambus investuotojas, investuojantis ilgam ir statydamas ar infrastruktūros energetinius ar gamybinius projektus šalyje, tikisi, kad įstatyminė aplinka, reguliacinė, mokestinė ir politinė aplinka nesikeis, keičiantis Vyriausybėms. Mes kol kas Lietuvoje demonstruojame, kad kiekvienas Vyriausybės pasikeitimas reiškia, kad prieš tai buvę valstybės įsipareigojimai nebegalioja, ir tai yra pirmas ženklas, kad valstybė nėra patikima partnerė", - BNS sakė N.Mačiulis.

Anot jo, buvo matyti labai organizuotas, sistemiškas pasipriešinimas skalūnų dujų žvalgybai Lietuvoje, ir ši akcija pavyko: "Ir toliau liksime su galbūt potencialiai dideliais ištekliais po žeme ir negalėsime jų eksploatuoti, ir vėl būsime priklausomi nuo brangių importuojamų gamtinių išteklių".

"Buvo galima tikėtis tokio kompanijos sprendimo, nes iš tiesų sąlygos keitėsi iš esmės, aplinkybės, susijusios su tokiu sprendimu pasikeitė, keičiant reguliavimo aplinką, keičiant įsipareigojimus įmonės, kuri buvo pasiruošusi žvalgyti ir galimai išgauti tas dujas. Ir turbūt reikia vertinti, kad tai yra praradimas Lietuvai", - BNS antradienį sakė N.Mačiulis.

Analitiko vertinimu, "Chevron" iš esmės buvo priverstas pasitraukti iš konkurso, sudarius nepalankias sąlygas investuoti Lietuvoje.

"Aš manau, kad čia ne "Chevron" pasirinkimas - čia buvo Lietuvos politikų pasirinkimas destabilizuoti tą reguliacinę aplinką, pakeisti ją iš esmės taip, kad dabartinėmis aplinkybėmis kompanijai neapsimokėtų planuoti žvalgyti ir išgauti tas dujas. Aš manau, kad čia Vyriausybei, Seimo nariams, kurių kai kurie labai intensyviai ragino keisti įstatymus, reglamentuojančius žvalgybą ir gavybą, tai yra signalas, kad su užsienio investuotoju reikia elgtis pagarbiai", - sakė N.Mačiulis.

Galėjo lemti ir pasipriešinimas

Lietuvos energetikos instituto atstovas Vaclovas Miškinis portalui delfi.lt sakė galįs tik spėti, kokios gali būti JAV bendrovės pasitraukimo priežastys.

„Viena yra labai aktyvus gyventojų pasipriešinimas, o antra - galbūt nustatytos sąlygos pasirodė ne tokios palankios. Tačiau aš galiu tik spėlioti“, - svarstė jis.

Aplinkos ministerija po daugiau nei pusmetį trukusių politikų, mokslininkų ir vietos bendruomenių diskusijų rugsėjo viduryje rekomendavo Vyriausybei paskelbti „Chevron“ skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos konkurso nugalėtoja. JAV bendrovė buvo vienintelė konkurso dalyvė.

Skelbta, kad „Chevron“ 1,8 tūkst. kvadratinių metrų Šilutės-Tauragės plote turės investuoti ne mažiau nei 80 mln. litų.

Įstatymai, kurių pataisas Seimas priėmė gegužės pabaigoje, nustato tvarką, kaip Lietuvoje galės būti ieškomos ir išgaunamos skalūnų dujos. G. Ankenbaueris anksčiau yra sakęs, kad Seimui sugriežtinus skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos tvarką, bendrovei gali tekti daugiau investuoti, be to, prireiks daugiau laiko, ieškant skalūnų.

Kai kurie Seimo nariai taip pat siūlo skalūnų dujas apmokestinti 40 proc., o naftą ir dujas - vienodu 25 proc. baziniu mokesčiu. "Chevron" teigimu, tokie mokesčiai būtų diskriminaciniai.

Birželį "Chevron" jau pradėjo naftos žvalgymo darbus prie Stemplių kaimo Šilutės rajone - tai daroma per naftos bendrovę "LL investicijos", kurios 50 proc. akcijų valdo JAV bendrovė.

„Chevron“ planams priešinosi Žygaičių kaimo bendruomenė, kurios žemėse buvo planuojama žvalgyba.

"Chevron" galėjo pasitraukti ir dėl Vyriausybės politikos

Anot Verslo žinių šaltinio, laimėjus žemės išteklių žvalgymo konkursą, amerikiečiams pastarąsias 2-3 savaites teko bendrauti su jokių įgaliojimų neturinčiais derybininkais, o nei premjeras, nei aplinkos ministras šiam klausimui laiko neturėjo, nes daug keliavo.

Greičiausiai kaip sutarties pasirašymo vilkinimą amerikiečiai įvertino ir Vyriausybės sprendimą išsiųsti sutarties projektą papildomam derinimui Vakarų Lietuvos savivaldybėms, nors dokumente yra numatytas privalomas poveikio aplinkai vertinimas, o į savivaldos jurisdikciją neįeina atsakomybė priimti tokio pobūdžio sprendimus, rašo portalas vz.lt.

Sunerimti „Chevron“ privertė ir pirmadienį Aplinkos ministerijoje vykęs posėdis, kuriame svarstyti gamtinių išteklių mokesčio dydžiai, kurie, švelniai tariant, prasilenkė su pasaulyje taikoma kainodara. Buvo minimi iki 30% mokesčio tarifai. Pagal VŽ turimą kainų palyginimą Europos šalyse, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje ir Lenkijoje šis tarifas siekia 10-12%.

"Sprendžiant pagal kitose Europos šalyse buvusią praktiką, kai mokestis už teisę žvalgyti gali siekti kelis šimtus milijonų litų ir kurį reikia sumokėti dabar (VŽ turimais duomenimis, kalba ėjo apie daugiau nei 150 mln. Lt), - kompanija tiesiog negali rizikuoti prarasti tokią sumą, nežinodama būsimos sutarties sąlygų. Kai visiškai neaiškūs Vyriausybės tikslai, veiksmai ir verslo taisyklės, tokiomis sumomis nesimėtoma", - VŽ teigė su šiuo klausimu gerai susipažinęs šaltinis.

Komentarai (31)