Kryme šiuo metu vyksta parodomasis Ukrainos karinių objektų užėmimas – skelbiama, jog Rusijos kariai naudoja ir šaunamuosius ginklus, vienas karys nušautas.Vakarų palaikomas Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas antradienį pareiškė, kad jo šalies konfliktas su Rusija pereina į „karinę stadiją“.

Ukrainos gynybos ministerija davė leidimą naudoti ginklus

Po to, kai Rusijos pajėgos per šturmą nukovė Ukrainos karį, Ukrainos gynybos ministerija priėmė sprendimą leisti kariams naudoti ginklus, praneša newsru.ua.

„Kad galėtų apsiginti ir išsaugoti savo gyvybes, Ukrainos kariams, dislokuotiems Krymo Autonominėje Respublikoje, leidžiama panaudoti ginklus“, - sakoma Gynybos ministerijos pranešime.

„Konfliktas pereina iš politinės į karinę stadiją“, – dar kiek anksčiau sakė premjeras A. Jaceniukas neiliniame vyriausybės susirinkime. - Rusų kariai pradėjo šaudyti į Ukrainos kariškius, o tai yra karo nusikaltimas“.

Pasak Ukrainos gynybos ministerijos, per rusų karių ataką žuvo vienas karys, kitas sužeistas. Gynybos ministerijos atstovas Vladislavas Selezniovas nurodė, kad incidentas įvyko Simferopolyje.

Kitas šaltinis, kaip nurodoma tinklalapyje www.unian.net, pranešė, kad buvo atakuotas Ukrainos karinės topografijos ir navigacijos centras, kur buvo nukautas vienas ukrainiečių karys.

„Mūsų šaltiniai pranešė, kad be vieno sužeisto, yra ir vienas žuvęs ukrainiečių kariškis per šturmą Simferopolyje. Šią žūtį patvirtino trys skirtingi šaltiniai", - parašė socialiniame tinkle „Facebook“ šio centro vadovas Dmytro Tymčiukas.

Anksčiau skelbta apie sužeistąjį. „Vienas ukrainiečių karys sužeistas į kaklą ir raktikaulį. Dabar mes užsibarikadavome antrajame aukšte. Štabas užimtas, vadas suimtas. Jie nori, kad mes sudėtume ginklus, bet mes nepasiduodame“, - nurodė karys.

„Mus atakuoja. Mūsų čia yra apie 10-15, yra ir moterų, - sakė kitas karys televizijos Penktajam kanalui. - Vienas mūsų karininkas sužeistas per ataką, įdrėkstas kaklas ir ranka“.

Tokią informaciją Ukrainos gynybos ministerijai perdavė ir Ukrainos karinių jūrų pajėgų vadas kontradmirolas Sergejus Gaidukas, skelbia glavcom.ua.

Kaip teigia S. Gaidukas, vienam pareigūnui Simferopolyje buvo dvejose vietose sužeista koja, jis gydomas ligoninėje. Daugėja pareigūnų pagrobimo atvejų – iš penkių pareigūnų du pavyko susigrąžinti, tačiau trys ir toliau lieka vadinamosios Krymo savigynos kovotojų rankose.

Skelbiama apie vandalizmo atvejus karinėse ligoninėse – pranešama apie tris bandymus įsiveržti jėga. Ligonėse šiuo metu yra iki 65 veteranų ir asmenų, iki pensijos tarnavusių Ukrainos ginkluotuose pajėgose.

„Po referendumo fiksuojamas Rusijos karių veiklos suaktyvėjimas. Kariai apsilankė visuose iki vieno Krymo kariniuose objektuose: pradedant nuo vyresniųjų vadų iki pačių aukščiausiųjų. Tikslas – destabilizuoti padėtį. Raginama duoti priesaiką naujai valdžiai, reikalaujama atlikti inventorizaciją, šantažuojama ir grasinama. Vadai provokacijoms nepasiduoda, vienintelis atsakas į šantažą – mes ištikimi Ukrainai“, - pareiškė S. Gaidukas.

Rusų kariškiai ukrainiečių jūreiviams Donuzlave grasina „išvalymu“

Taip pat skelbiama, kad ukrainiečių jūreiviams karinio jūrų laivyno bazėje Donuzlave iki antradienio, kovo 18 dienos, 22 val. siūloma pasiduoti. Apie tai remdamasi kompetetingais šaltiniais Ukrainos armijoje skelbia „Ukrainskaja pravda“.

Jų teigimu, antradienį pas karinio jūrų laivyno bazės viršininką atėjo Rusijos Juodosios jūros flotilės atstovai ir pasiūlė apleisti laivus.

„Jūs neteisėtai esate Rusijos Federacijos teritorijoje, todėl siūlome geranoriškai ją palikti“, - ukrainiečių kariams pareiškė rusai. Atsisakymo atveju, pasak šaltinio, grės „prievartinis išvalymas“.

Teigiama, kad rusų okupantams Donuzlavo karinės jūrų bazės teritorijoje jau pavyko užgrobti automobilių stovėjimo aikštelę. Šioje bazėje yra iš viso 8 Ukrainos laivai.

Kariškiai teigia iš Kijevo nesulaukę jokio nurodymo, todėl yra pasimetę.

Kiek anksčiau, kovo 17 dieną, ukrainiečių jūreiviams buvo siūloma arba oficialiai pereiti į Rusijos Juodosios jūros laivyną, arba palikti laivus už kuklią išeitinę pašalpą.

Vakarų pozicija

NATO išreiškė paramą Ukrainos suverenitetui ir sienų vientisumui, tačiau siųsti karių į jos teritoriją nesiruošia. Apie tokį NATO gautą spaudos tarnybos atsakymą praneša unn.com.ua. Taip pat sakoma, kad NATO primygtinai reikalauja taikaus Ukrainos krizės klausimo sprendimo.

Europos Sąjunga „nepripažins Krymo aneksavimo“, sakoma antradienį paskelbtame bendrame aukštų Bendrijos pareigūnų Hermano Van Rompuy'aus ir Jose Manuelio Barroso. „Europos Sąjunga nepripažįsta nei nelegalaus neteisėto referendumo Kryme, nei jo rezultatų. Europos Sąjunga nepripažįsta ir nepripažins Krymo ir Sevastopolio prijungimo prie Rusijos Federacijos“, – nurodoma jame.

Jungtinių Valstijų viceprezidentas Joe Bidenas antradienį perspėjo Rusiją, kad jai gresia naujos sankcijos dėl veiksmų praryti Krymą ir pavadino juos tiesiog „teritorijos užgrobimu“.

„Rusijos politinis ir ekonominis izoliavimas tik didės, jeigu ji ir toliau eis šiuo keliu, o iš tiesų ji sulauks papildomų Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos sankcijų“, – sakė J.Bidenas per vizitą Varšuvoje, Kremliui paskelbus, kad nuo šiol jis Krymą laiko Rusijos dalimi.

„Rusija pateikė virtinę argumentų, norėdama pateisinti tai, kas yra tiesiog teritorijos užgrobimas“, – sakė J.Bidentas žurnalistams po derybų su Lenkijos premjeru Donaldu Tusku dėl bendradarbiavimo saugumo srityje.

JAV Baltieji rūmai antradienį žada imtis naujų sankcijų Rusijai, kuri ėmėsi veiksmų Krymui aneksuoti. „Mes smerkiame Rusijos veiksmus Krymui formaliai aneksuoti, - sakė Baltųjų rūmų atstovas Jay Carney, primindamas, kad kai kuriems Rusijos pareigūnams jau taikomos sankcijos. - Bus jų dar daugiau.“

J.Carney dar sakė, kad JAV prezidentas Barackas Obama tarėsi telefonu su Vokietijos kanclere Angela Merkel, kokių reikėtų imtis veiksmų dėl Krymo ir kaip paremti Ukrainą. Anksčiau B.Obama siūlė kitą savaitę Hagoje susirinksiantiems grupės G7 vadovams aptarti galimą bendrą poziciją dėl Rusijos vykdomos Krymo aneksijos.

„Jungtinės Valstijos ir kitos G7 narės jau sustabdė pasirengimą grupės G8 vadovų susitikimui Sočyje“, - sakė JAV Nacionalinio saugumo tarybos atstovė Caitlin Hayden.

„Šiandien prezidentas Obama pakvietė savo kolegas Kanadoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Japonijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Europos Sąjungoje į G7 lyderių susitikimą kitą savaitę Branduolinio saugumo vadovų susitikimo kuluaruose“, - pažymėjo ji.

„Būtų kalbamasi apie padėtį Ukrainoje ir numatomus veiksmus, kuriais G7 galėtų atsakyti į įvykius ir paremti Ukrainą“, - sakė C.Hayden.

JAV aptars su Europa naftos ir dujų tiekimo diversifikavimą

Jungtinės Valstijos aptars su Europos partnerėmis dujų ir naftos tiekimo diversifikavimo klausimą, antradienį pranešė per spaudos konferenciją Varšuvoje JAV viceprezidentas J. Bidenas.

"Artimiausiu metu mes susitiksime su mūsų Europos partneriais, su kuriais aptarsime energijos šaltinių diversifikavimo klausimus. Taip siekiame pagerinti situaciją, susijusią su energetiniu saugumu", - sakė J. Bidenas per bendrą spaudos konferenciją su Lenkijos vyriausybės vadovu Donaldu Tusku.

Britanija ir Vokietija griežtai pasmerkė Maskvą dėl sutarties, pagal kurią Krymas prijungiamas prie Rusijos teritorijos, pasirašymą, o Britanijos užsienio reikalų ministras Williamas Hague'as pareiškė, kad nutraukia dvišalį karinį bendradarbiavimą.

Krymo įvykiai kelia didžiulį nerimą Lenkijoje ir trijose Baltijos šalyse, kurios iki Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 metais buvo valdomos iš Maskvos.

J.Bidenas lankosi Lenkijoje, siekdamas nuraminti JAV partnerę regione, Rusijai dar tvirčiau suspaudus separatistinį Ukrainos regioną savo gniaužtuose.

Bendroje spaudos konferencijoje su D.Tusku jis pasmerkė Rusijos prezidento Vladimiro Putino „veiksmus Krymui aneksuoti“.

J.Bidenas kaltina Rusiją, kad ši į demokratinius Ukrainos žmonių siekius atsakė „begėdišku kariniu įsiveržimu, tikslingai stiprindama etninę įtampą Ukrainoje“.

Anot jo, tai padaryta „skubiai Kryme surengtu ir neteisėtu referendumu, kurį, nieko nuostabaus, atmetė iš esmės visas pasaulis; o dabar dar ir veiksmais aneksuoti Krymą“, – sakė J.Bidenas.

„Mes prisidedame prie Lenkijos ir tarptautinės bendruomenės smerkdami tebesitęsiantį puolimą prieš Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą bei akivaizdų pono Putino daromą tarptautinės teisės pažeidimą Rusijoje“, – pažymi J.Bidenas.

Per J.Bideno vizitą rytų Europoje numatyti jo susitikimai su Lenkijos prezidentu Bronislawu Komorowskiu, taip pat Estijos, Latvijos ir Lietuvos prezidentais, kad patikintų šias NATO nares, jog Vašingtonas laikosi gynybos įsipareigojimų pagal NATO chartijos 5-ąjį straipsnį.

Tiesa, jis neketina „tartis dėl raketinės gynybos rytų Europoje strategijos ... , kuria siekiama atsakyti į balistinių raketų ataką iš kitur, bet ne iš Rusijos“, – anksčiau sakė vienas Baltųjų rūmų pareigūnas, keliaudamas prezidentiniu lėktuvu.

Maskvoje šimtatūkstantinei miniai V. Putinas pareiškė: Krymas po ilgos kelionės grįžo į gimtąjį uostą

Krymas po ilgos ir sunkios kelionės grįžo į savo "gimtąjį uostą", Maskvos Raudonoje aikštėje 120 tūkst. žmonių miniai, kuri susirinko pareikšti paramą pusiasalio atsiskyrimui, sakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Apie tai praneša "RIA Novosti".

Rusijos prezidentas V. Putinas, Krymo vyriausybės vadovas Sergejus Aksionovas, Krymo parlamento pirmininkas Vladimiras Konstantinovas ir Sevastopolio vadovas Aleksejus Čalyjus antradienį pasirašė sutartį dėl Krymo ir Sevastopolio prijungimo prie Rusijos Federacijos.

Kaip buvo pranešta, remiantis oficialiais sekmadienį įvykusio ginčytino Krymo referendumo rezultatais, 96,77 proc. rinkėjų pasisakė už prisijungimą prie Rusijos praėjus 60 metų, praleistų Ukrainos sudėtyje.

"Po sunkios, ilgos ir varginančios kelionės Krymas ir Sevastopolis grįžo į Rusiją - į savo gimtąjį uostą, gimtuosius krantus", - sakė V. Putinas.

Prezidentas padėkojo Krymo gyventojams už jų "aiškiai pareikštą norą būti Rusijos dalimi".

Renginys "Mes esame kartu" ir koncertas prasidėjo 18.30 val. vietos laiku.

Maskvos miesto policijos departamento duomenimis, į renginį susirinko apie 120 tūkst. žmonių, įskaitant politinių partijų ir visuomenės organizacijų aktyvistus

Vokietijos milžinė įspėja: negadinkite santykių su Rusija 

Didžiausios Vokietijos energetikos grupės E.ON vadovas sekmadienį įspėjo Berlyną dėl krizės Ukrainoje „neatsakingai“ nesugadinti santykių su Rusija.

Johannesas Teyssenas savaitraščiui „Der Spiegel“ sakė, kad dėl įtampos gali nukentėti vaisinga „partnerystė“.

„Nenoriu kištis į užsienio politikos klausimus, tačiau manau, kad kelis pastaruosius dešimtmečius vykdėme labai atsakingą politiką Rytų atžvilgiu“, - sakė E.ON vadovas.

„Sukurtas pasitikėjimas ir mūsų ekonomikų sąryšis nulėmė faktą, kad daugiau nei 6 tūkst. vokiškų kompanijų veikia Rusijoje“, - pažymėjo jis.

Pasak J.Teysseno, tuo pat metu rusiškos bendrovės daug investavo Vokietijoje, ypač dujų sektoriuje.

"Dėl šios partnerystės mūsų žemynas tapo labiau taikus. Tuo neturėtų būti neatsakingai rizikuojama", - pabrėžė jis.

E.ON į jėgaines Rusijoje investavo beveik 6 mlrd. eurų ir yra didžiausia užsieninė energijos tiekėja šioje šalyje. Ji taip pat yra viena pagrindinių rusiškų dujų importuotojų.

Viešosios nuomonės apklausa, kurios rezultatus sekmadienį paskelbė laikraštis „Bild am Sonntag“, rodo, kad vokiečių rinkėjai taip pat skeptiškai žiūri į griežtas sankcijas Rusijai dėl Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio užėmimo.

Tik vienas iš penkių respondentų nurodė pritariantis sankcijoms prieš Rusiją, kurių Europos Sąjunga grasino imtis po sekmadienio referendumo Kryme dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos.

Remiantis viešosios nuomonės tyrimo agentūros „Emnid“ apklausa, 42 proc. respondentų pasisako už „diplomatišką“ reakciją, o 27 proc. mano, jog Vakarams derėtų pripažinti referendumo rezultatus.

Aiški dauguma - 57 proc. apklausos dalyvių - nurodė, jog nuogąstauja, kad dėl įtampos santykiuose su Rusija, kuri tiekia Vokietijai trečdalį jai reikalingų dujų ir naftos, gali nukentėti šalies darbo rinka ir sulėtėti ekonomikos augimas.

Vienas iš trijų respondentų mano, kad Vokietijai derėtų atidėti priimtą sprendimą iki 2022 metų uždaryti visas savo atomines jėgaines, kad būtų sumažinta energetinė priklausomybė nuo Rusijos. Tokiam žingsniui nepritartų 59 proc. respondentų

Komentarai (0)