Situacija labai praprasta: netikėtai sprogsta priekinė padanga, ir jūsų autonominį automobilį, prie kurio vairo sėdite jūs, sumėto. Užuot sukęs kairėn, į priešpriešinio eismo juostą, robotizuotas automobilis nusprendžia sukti dešinėn. Įsijungia stabdžiai, automobilis bando išlyginti slydimą, tačiau inercija tiesiog per didelė. Ir automobilis su jumis prie vairo nuskrieja nuo skardžio. Robotas, už kurį paklojot pasakiškus pinigus, nusprendė užmušti jus.

Nusprendė. Nusprendė gal ne autonominio automobilio robotas, o jį programavęs asmuo. Arba vienokį ar kitokį sprendimą priėmęs tokias mašinas gaminančio padalinio ar visos kompanijos vadovas. Vadovavęsis „visas“ galimybes išsiaiškinusių ir juridinius akcentus sudėliojusių teisininkų nurodymais. Šiaip ar taip, kažkas kažkada įgaliojo robotą pasielgti kaip tik taip.

Ir tokia situacija – ne vienintelė, atkreipia dėmesį filosofijos profesorius, Kalifornijos politechnikos universiteto“ Ethics + Emerging Sciences Group“ grupės direktorius Patrickas Linas. Tokių dilemų gali pasitaikyti ir daugiau, pvz., į ką trenktis – į praeivius ar į medį?

Ir iš tiesų: jei eismo įvykis neišvengimas, į ką turėtų trenktis autonominis automobilis?

„Suteikiant didžiulius įgaliojimus, turi būti prisiimama ir milžiniška atsakomybė, – pabrėžia P. Linas. – Jei autonominiai automobiliai pasižymi geresniais sugebėjimais (geriau kontroliuoja greitį, jo jutikliai geriau fiksuoja aplinką ir pan.), jie turėtų būti atsakingi už geresnės kokybės apsisprendimus.“

Kokiais kriterijais turėtų vadovautis autonominis automobilis, rinkdamasis neišvengiamo smūgio taikinį? Panašu, kad gamintojų laukia aibė ypač komplikuotų robo-etikos klausimų. O kol kas aktualiausias tik vienas: ar derėtų autonominius automobilius įgalioti aukot jūsų gyvybę?

Komentarai (59)