Klaipėdoje, S.Daukanto gatvėje, stūksančiame pastate gimsta „kūdikis“, kuris dienos šviesą turėtų išvysti po dviejų trijų savaičių. Įmonės „Vėjo projektai“ komanda baigia konstruoti modernų troleibusą-laboratoriją. Tačiau tai – tik pirmas laiptelis. Pagrindinis įmonės tikslas – sukurti inovatyvų ir ypač lengvą elektra varomą miesto autobusą, kurio geistų viso pasaulio viešojo transporto bendrovės.

Jis visada domėjosi elektronika, todėl pasuko inovacijų keliu ir šiandien vadovauja ambicingam projektui, kuriam iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų skirta beveik 2 mln. litų parama.

Iš pradžių – tik mobili laboratorija

„Pagrindinis mūsų uždavinys – grąžinti keleivius į viešąjį transportą, sumažinti transporto spūstis ir oro taršą miestuose“, – sako A. Naujėkas. Jo manymu, tai galima padaryti tik vienu būdu – sukūrus patrauklią transporto priemonę, organiškai įsiliejančią į miesto aplinką. Be to, saugią, patogią, originalaus interjero ir eksterjero.

„Projekto motto: saugumas, svoris, atraktyvumas ir estetika“, – pristato A. Naujėkas.

Jis primena, kad Lietuvoje beveik nėra keleivinio transporto priemonių gamybos tradicijų, todėl „Vėjo projektų“ komandai tenka didžiulis iššūkis. Nuo ko pradėti?

„Inovatyvios transporto priemonės sukūrimui kaip bazę naudojame 1982 metais pagamintą „Škodą 14Tr“ troleibusą, kurį mums paskolino Kauno įmonė „Autrolis“. Sustiprinome rėmo konstrukciją, pilnai sutvarkėme važiuoklę, perdarėme elektrinę pavarą, jos valdymą, apsaugas, įdiegėme ličio jonų baterijų sistemą, transformavome interjerą, modernizavome vairuotojo darbo vietą“, – atliktus darbus vardijo A. Naujėkas.

Troleibusas taps mobilia laboratorija, kurioje dirbs inžinieriai, stebėsiantys ir analizuosiantys duomenis, siunčiamus iš kelių dešimčių įmontuotų daviklių.

Jei viskas veiks nepriekaištingai, mobilią laboratoriją „Vėjo projektų“ komanda pritaikys keleivių vežimui. Tikimasi, kad tai bus padaryta dar iki šių metų pabaigos.

Ekonomiškas ir talpus

Kuo naujasis troleibusas skirsis nuo jau riedančių Klaipėdos gatvėmis? Pradėkime nuo to, kad 32 metus eksploatuota „Škoda 14Tr“, svėrusi 12,5 tonos, bus palengvėjusi 35 proc. ir svers tik 7 tonas.

Vien dėl to modernizuotas troleibusas naudos dvigubai mažiau elektros energijos nei jo pirmtakas. Be to, įdiegus naujas technologijas nuo skirstomojo elektros tinklo atsijungęs troleibusas dar galės nuvažiuoti apie 20 kilometrų. Tai yra iš esmės naujas technologinis sprendimas, leidžiantis padidinti transporto priemonės mobilumą, neinvestuojant į skirstomąjį tinklą.

„Planuojame, kad mūsų troleibusas vienam kilometrui sunaudos 0,8 kWh elektros energijos, o tai yra 36 centai. Palyginimui: šiuo metu troleibusas vidutiniškai suvartoja apie 1,6 kWh, t. y. dvigubai daugiau. Dyzelinis autobusas kilometrui sueikvoja 0,45 litro kuro, o tai sudaro apie 2 litus. Įsivaizduokite, kiek transporto priemonių kasdien važinėja miestų gatvėmis – metų gale ekonominė nauda sudarytų svarią pinigų sumą“, – skaičiavo A. Naujėkas.

Be to, perkonstravus troleibuso interjerą, juo bus galima vežti 30–40 keleivių daugiau – piko valandomis tai gana reikšmingas skaičius.

Su partneriu beveik sukirsta rankomis

Analogų lietuvių sukurtam viešojo transporto hibridui nėra niekur pasaulyje. GMA grupė, Europoje sertifikuojanti „Airbus'us“, JAV – „Boeing'us“, susidomėjusi stebi „Vėjo projektų“ veiklos rezultatus.

Lietuvių darbo vaisių nekantriai laukia Hamburgo, Miunchemo viešojo transporto sistemos. Susidomėjimo neslepia austrai. O ką mano Lietuvos didmiesčių vadovai?

„Žinome, kad Lietuvos viešojo transporto įmonių finansinė situacija nėra džiuginanti – savivaldybių skolos velkasi dešimtmečiais. Esminių permainų nesitikime, todėl jau pradėjome derybas su išperkamosios nuomos bendrovėmis, kad jos irgi dalyvautų projekte. Būtent jos būtų mūsų gaminio pirkėjai, išperkamosios nuomos pagrindu leidžiantys transporto priemones naudoti miestams“, – aiškina A. Naujėkas ir prasitaria, kad dėl bendradarbiavimo jau beveik susitarta su „Swedbank lizingu“.

Pasaulį nustebins 2015-aisiais?

A. Naujėko žiniomis, šiandien Vilniuje nurašymo laukia 40 „Škoda“ troleibusų, Kaune – 8. Vertinant „Vėjo projektų“ pajėgumus, vieną seną troleibusą paversti inovatyviu, įdiegiant visas moderniausias sistemas, prireiktų maždaug savaitės.

„Metuose yra 52 savaitės“, – pažymi įmonės direktorius, tuo pasakydamas, kad Vilniaus ir Kauno troleibusams atnaujinti užtektų metų.

Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad modernizuoti nusenusį viešąjį transportą – viso labo šalutinė „Vėjo projektų“ veiklos sritis.

„Tai yra tarsi projekto įgyvendinimo metu prisikabinusi idėja, kuri gali pasitarnauti tradicijos formavimui, prasitestavimui, pasitreniravimui. Tačiau mūsų galutinis tikslas – superlengvas autobusas, kuris bus pasiūlytas Europos rinkai. Jau turime užpatentavę prekės ženklus, be to, pateikinėsime kompozitų, tam tikrų elektronikos, programavimo sprendimų patentus“, – pasakoja A. Naujėkas.

„Mes puikiai suprantame, kad esame inovatyvi, tačiau nedidelė kompanija, todėl sukurti naują transporto priemonę nuo pat pradžių – per ambicinga. Todėl pradedame nuo modifikuoto troleibuso, kuris mums leidžia išbandyti naujas sistemas. Kai jas turėsime, sukursime ir savo kėbulą – tada jau pasauliui pristatysime visiškai naują transporto priemonę“, – bendražygiui antrino inžinierius, Klaipėdos universiteto profesorius Rimantas Didžiokas.

Tikimasi, kad šie planai išsipildys maždaug 2015 metų viduryje. O jau paskui prototipo pagrindu bus galima pagaminti bandomąją gamybinę partiją ir parengti rekomendacijas serijinei gamybai.

Įvairių sričių specialistų komanda

A. Naujėkas neabejoja savo valdomos įmonės proveržiu, mat jos darbuotojus motyvuoja pati projekto idėja, jos įgyvendinimo galimybės ir sparta: „Judame kosminiu greičiu.“

Iš viso įmonėje dirba 22 labai aukštos kvalifikacijos specialistai, neskaitant kelių studentų praktikantų.„Jie susirinkę iš pačių įvairiausių sričių: architektūros, laivų statybos, informacinių technologijų, aviacijos, elektronikos, robotechnikos, chemijos, staklių gamybos, aplinkosaugos, automobilių gamybos. Dalį šių žmonių bendrovė parsiviliojo iš Londono, Roterdamo, Barselonos, Kopenhagos, Bergeno, Lundo“, – suburta komanda didžiuojasi A. Naujėkas.

Be to, glaudžiai bendradarbiaujama su užsienio partneriais, Lietuvos mokslo institucijomis: Klaipėdos universitetu, Kauno technologijos universitetu, Vilniaus dailės akademija ir t. t.

„Vienas pagrindinių mano rūpesčių – rasti jaunų kūrybingų žmonių. Kol kas sekasi“, – šypsosi profesorius R. Didžiokas.

Pavyzdžiui, architektas Marius Ščerbinskas prisijungti prie komandos buvo pakviestas tam, kad sukurtų prekės ženklo logotipą. Tačiau jaunas specialistas įsismarkavo taip, kad tapo atsakingas už produkto vizualinius eksterjero ir interjero sprendimus, kompozitų tyrimus.

Kol kas – tik skaidrus

„Alvydas man paskyrė užduotį sukurti transporto priemonę, kuri skatintų žmones naudotis viešuoju transportu. Pradėjęs galvoti apie autobusus supratau, kad jų labai nemėgstu, nes kaip architektas juos vertinu kaip didžiulę vizualinę taršą. Juk tai yra sienos, užstojančios miesto vaizdą“, – prisimena M. Ščerbinskas.

Matyt, dėl šių įsitikinimų jis sugalvojo nematomo autobuso koncepciją, prie kurios ketinama grįžti po kelerių metų. Šiandien apsiribota užmoju sukurti permatomą – skaidrų – autobusą.

„Žmonės tikrai įvertins šį pokytį, nes jiems bus maloniau judėti miestu, stebint didžiules atviras panoramas. Tai padės sukurti transporto ir keleivio glaudesnį ryšį su miestu, nes vietoje atramų raizgalyno matysime medžių viršūnes, dangų ir t. t.“ – vizija dalijasi architektas.

Būtent tam ir bus naudojamas kompozitas – ne vieną dešimtmetį egzistuojanti technologija – stiklo arba anglies pluošto audinys, iš kurio kuriamos erdvinės struktūros. Tai lengva, tačiau itin tvirta medžiaga, turinti geras šilumos izoliacijos savybes.

Eksterjerą keis kaip chameleonas

Kompozitinę panelę sukūrė „Vėjo projektų“ specialistai. „Praėjusios vasaros gale pasiėmėme audinį, užtepėme dervą ir stebėjome, kad iš to išeis. Buvo atlikta dešimtys eksperimentų, kurių metu kito medžiagos spalva ir kokybė“, – prisimena M. Ščerbinskas.

Prie visiems jau žinomų kompozitų savybių – lengvumo ir tvirtumo – lietuviai savo išrasta technologija pridėjo dar vieną – unikalią. Tai – medžiagos pralaidumas šviesai.

„Rinkoje nėra produkto, kuris turėtų visas tris šias savybes, todėl šiuo metu patentuojame savo sukurtą kompozitinę panelę“, – pasakoja architektas.

Maža to, išgautas skaidrumo efektas viešąjį transportą pavers ne tik vizualiai patrauklesniu, bet ir interaktyviu.

„Autobuso eksterjeras išvaizdą galės pakeisti per sekundę, nes bus užprogramuotas bendravimui su miestu, pavyzdžiui, ant jo kėbulo bus galima rodyti video performansus, tai taps erdve menui ar platforma informacijos sklaidai apie miestą, autobuso maršrutą ir t. t.“ – dėsto M. Ščerbinskas.

Toks autobusas chameleonas lengvai prisiderins prie skirtingų miestų architektūros ir atmosferos.

Rinkos lyderiai užmigo ant laurų

Lietuvių kuriamame autobuse atsisakoma plastiko ir kitų nenatūralių medžiagų. Jis bus išklotas specialia technologija apdirbtomis natūralaus medžio grindimis, turėklai išdrožti iš beržo.

„Visa tai – ne rankų darbas, o masinės gamybos produktas, padarytas su automatizuotomis kompiuterinėmis staklėmis“, – paaiškina architektas.

A. Naujėkas patikina, kad autobuso interjeras tikrai neišpučia jo gamybos sąmatos, nors galutinė produkto kaina dar nesuskaičiuota.

Tačiau „Vėjo projektų“ komanda neabejoja savo darbo sėkme. „Elektrinio transporto proveržis rinkoje jau įvykęs. Viešajame transporte tai irgi įvyks, o tada mes jau būsime ant bėgių“, – šypsosi A. Naujėkas ir užtikrina, kad niekas pasaulyje dar nėra taip ištobulinęs technologijos.

Sunku tuo patikėti. Negi didieji autobusų gamintojai užmigo ant laurų ir nieko nesukūrė?

„Pabandykime įsivaizduoti, ką reiškia „Mercedesui“ priimti sprendimą. Konstruktorių lygmenyje gimsta gera idėja, bet jis turi viršininką, o šis – valdybos narį, atsakingą už jo sritį. Kai technologinis sprendimas, patvirtintas valdybos, grįžta pas konstruktorius, jie jo jau nebeatpažįsta. Tai yra visų didžiųjų korporacijų nerangumas“, – apibendrina A. Naujėkas.

„Esminis klausimas: ar šiandien jau laikas atsisakyti vidaus degimo variklio? Įvertinkime kontekstą, kokios interesų jėgos to visai nenori…“ – svarsto R. Didžiokas.

Komentarai (26)