Virš karo zonų žmonės skraido kasdien, tik to nežino (0)
Komercinių avialinijų lėktuvai Ukrainos rytinės dalies vengia jau beveik tris savaites – nuo tada, kai liepos 17-ąją čia buvo numuštas „Malaysia Airlines“ lėktuvas „Boeing 777“. Tačiau virš kitų teritorijų, kuriose vyksta ginkluoti konfliktai, orlaiviai tebeskraido, o daugelis keleivių apie tai nė neįtaria.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Irakas, Sirija, Izraelis, Afganistanas, Pakistanas, Nigerija – tai tik dalis šalių, kuriose vyksta karai ar ginkluoti susirėmimai. Bet jų komerciniai lėktuvai neaplenkia.
Tik praėjusią savaitę dalis Europos aviakompanijų pranešė ketinančios nukreipti kai kuriuos skrydžius, kertančius karo zonas.
Pavyzdžiui, „Air France“ pakoregavo skrydžius, kurie kirto rytinę Ukrainą, Krymą, Iraką, Siriją ir Libiją. Amsterdame įsikūrusi kompanija KLM pranešė nukreipusi skrydžius, kurie kirto Iraką, taip pat nutraukė kelis skrydžius į Izraelį.
Kai kurios JAV aviakompanijos vengia Ukrainos, Afganistano, Irano, Irako, Šiaurės Korėjos ir kitų šalių.
Tiesa, taip elgiasi ne visi: pavyzdžiui, „British Airways“ ir toliau skraidys virš Irako, nes jo oro erdvę laiko saugia. Nors Ukrainos oro erdvės šios avialinijos vengė dar prieš Malaizijos lėktuvo nelaimę.
Aviacijos ekspertai teigia, kad tai nėra neįprasta: aviakompanijos pačios įvertina, kur skraidyti saugu. Todėl virš neramių zonų civilius gabenantys lėktuvai nėra retenybė. Kaip sakoma, tai – tik verslas: kiekvienas lankstas reikštų didesnį atstumą, taigi ir daugiau kuro, ilgesnį skrydį...
Sprendžia pačios kompanijos
Iki tragedijos Ukrainoje apie sukilėlių keliamą pavojų komerciniams lėktuvams nebuvo taip rimtai svarstoma. Tokie orlaiviai sukilėliams daugeliu atvejų nepasiekiami, nes skrenda itin aukštai – apie 10 km nuo žemės. Norint numušti tokį lėktuvą reikia modernios įrangos ir žinių. O jų sukilėliams dažniausiai stinga.
„Malaysia Airlines“ nurodė, kad lemtingojo skrydžio „MH17“ trajektoriją Jungtinių Tautų Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) buvo paskelbusi saugia ir jai negaliojo jokie apribojimai.
ICAO skelbia tarptautinius aviacijos standartus, kuriuos gali adaptuoti įvairių šalių atsakingos institucijos, priimdamos sprendimus dėl skrydžių reguliavimo.
Nors kai kurių šalių institucijos gali uždrausti oro eismą tam tikrose teritorijose (pvz., tokią galią turi JAV Federalinė aviacijos administracija, FAA), daugeliu atvejų jos tik išleidžia rekomendacijas, o galutinį sprendimą dėl skrydžio trajektorijos leidžiama priimti pačioms avialinijoms. Joms tenka ir atsakomybė už prisiimtą riziką.
Taigi net jei ant žemės vyksta karas, jei grėsmė nėra itin didelė, avialinijos dažniausiai renkasi trumpiausią atstumą, siekdamos sutaupyti kuro, t.y. sumažinti skrydžio kaštus.
Pilotas Patrickas Smithas, parašęs knygą „Cockpit Confidential“ (liet. slapti kabinos užrašai), teigia, kad virš konfliktų zonų skraidoma dažnai. „Civilinių orlaivių skrydžiai virš konflikto zonų yra kone rutina, – sakė P.Smithas. – Pavyzdžiui, kasdien virš Bagdado praskrenda dešimtys lėktuvų. Daug jų šiame mieste nusileidžia. Aš pats esu ne kartą skridęs virš Ukrainos, netoli tos vietos, kur buvo numuštas „Malaysia Airlines“ orlaivis. Aišku, yra tam tikri protokolai. Virš neramių vietovių lėktuvai turi skristi konkrečiu maršrutu, nustatytame aukštyje ir oro erdvės sektoriuje.“
JAV Embry-Riddle aeronautikos universiteto profesorius Davidas Isonas žurnalui „Newsweek“ tvirtino tą patį: „Skristi virš vietovių, kuriose vyksta kariniai veiksmai, nėra neįprasta. Mums teko skraidyti virš atviros ugnies. Dėl to paprasčiausiai nesijaudini, nes esi per aukštai.“
Kitaip sakant, keleiviams belieka pasitikėti pilotais ir avialinijų atstovų sprendimais.
Tarptautinių skrydžių kompanijos teigia, kad situaciją vertina nuolat. „Mes reguliariai peržiūrime savo skrydžių maršrutus, atsižvelgdami į įvykius pasaulyje, ir atliekame apgalvotus pakeitimus.“
Koks mano skrydžio maršrutas?
Sužinoti, kokius pakeitimus skrydžių kompanijos priėmė, neįmanoma. Ne tik dėl to, kad jie nėra viešai skelbiami: konkretaus skrydžio trajektorija gali būti pakeista prieš pakilimą, o, atsižvelgiant į orų sąlygas ir kitus veiksnius, situacija gali keistis ir kelionės metu.
Taip nutiko ir liepos 17-ąją, kai Ukrainoje buvo numuštas lėktuvas su 298 keleiviais ir įgulos nariais: iškart po šio įvykio visi netoliese buvę lėktuvai buvo nukreipti ir iki šiol vengia rytinės Ukrainos.
Taigi sužinoti, koks bus tikslus konkretaus skrydžio maršrutas, praktiškai neįmanoma. Tačiau jį galima nuspėti remiantis ankstesnių skrydžių trajektorijomis.
Kur tai galima rasti? Visus pasaulyje vykstančius komercinius skrydžius realiu laiku galima pamatyti svetainėje Flightradar24.com. Čia saugoma ir skrydžių istorija. Ją rasite užvedę pelę ant žodžio „Database“ tinklalapio viršuje ir pasirinkę „Flights history“. Pasirinkę aviakompaniją ir skrydžio numerį pamatysite paskutiniu metu vykusių skrydžių sąrašą, o paspaudus piktogramą su lėktuvu (dešinėje) žemėlapyje bus parodyta to skrydžio trajektorija (raudona punktyrinė linija žymi trumpiausią kelią, mėlyna – konkretaus lėktuvo maršrutą).
Svetainėje galima rasti ir skrydžio „MH17“ (Amsterdamas–Kvala Lumpūras) duomenis.
