Ukrainos karinės pajėgos pastarosiomis dienomis sėkmingai atsikovoja teroristų kontroliuotas teritorijas šalies Rytuose. Pradedami puolimai ne tik mažesniuose miesteliuose, bet ir milijoniniuose miestuose Luhanske bei Donecke. Atsargos majoras, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus skyriaus valdybos pirmininkas Albertas Daugirdas sako, kad ukrainiečių taktika iki šiol pasiteisina, o jauna ir nepatyrusi kariuomenė demonstruoja neįtikėtiną entuziazmą.

Tačiau, pasak eksperto, Rusija taip pat nesnaudžia. Aktyviai naudodama jau ne tik samdytas ginkluotas šutves, bet ir profesonalius karius, atmiešdama viską propaganda, ji siekia įšaldyti konfliktą Ukrainoje ir sukelti vietinių neapykantą savo valstybei.

– Prieš kelis mėnesius rekomendavote Ukrainai prieš separatistus pademonstruoti galią, bet nešaudyti, apsupti separatistų užimtus objektus ir juos blokuoti bet kokią galimybę bendrauti su aplinkiniu pasauliu. Dabar Ukrainos kariai jau aktyviai stumia teroristus lauk iš miestų. Kaip vertinate jų pasirinktą taktiką?

– Iki šiol iš dalies pasiteisino tas separatistų kontroliuojamų teritorijų blokavimas. Tai akivaizdu, nes jie pradėjo dezertyruoti, pasidavinėti Ukrainos pajėgoms, desperatiškai reikalauti iš Rusijos dar didesnės paramos, kurios, panašu, ir sulaukia.

Separatistų kontroliuojamų teritorijų blokavimas tikrai buvo geras žingsnis. Tiesa, tam reikia laiko. Be to, Rusija stengiasi išlaikyti konfliktą šiame regione, todėl Ukrainos pajėgoms nėra paprasta suvaldyti situaciją. Jie progresą pasiekė, suginė teroristus iš laukų į gyvenvietes. Patys separatistai atsitraukė į miestus manydami, kad taip bus lengviau. O dabar Ukrainos pajėgoms teko pereiti į kitą etapą.

– Ką reiktų daryti toliau? Kaip kariaujant miestuose išvengti civilių aukų, nustatyti vietas, kuriose konkrečiai telkiasi teroristai?

– Miesto kovose civiliai tampa balastu kariams, kad ir kaip žiauriai tai skambėtų. Ukrainos pajėgos, pagal turimą informaciją, deda pastangas, kad gyventojai žinotų apie vykdomus veiksmus.

Iš pradžių buvo užimamos tik sankryžos aplink gyvenvietes, privažiavimo keliai, separatistų blokpostai. Taip buvo demonstruojama, kad civilių aukų siekiama išvengti, bet kito pasirinkimo, nei žengti į miestą, nėra.

Gyventojai buvo įspėjami, kad jiems teks patiems įvertinti riziką ir prisiimti atsakomybę už savo gyvybę. Pagal reportažus matyti, kad dalis žmonių stengiasi atsitraukti, evakuojasi. Ukrainos pajėgos demonstruoja, kad kolonas nori išleisti. Tuo tarpu teroristai imasi apšaudyti pabėgėlių kolonas. Yra stengiamasi maksimaliai gilinti ir aštrinti konfliktą. Mano nuomone, ten stengiamasi palikti kuo gilesnes žaizdas.

– Kokias žaizdas turite galvoje?

– Net, jei šis etapas baigtųsi, kaip galima nuspėti, Ukrainos pajėgų pergale, ten vis tiek liks gilios žaizdos. Bus daug žuvusių civilių, žuvusių vaikų. Rusakalbiai, pasiduodami propagandai, labai ilgam užkonservuos neapykantą Ukrainos valstybei. Be abejo, priešprieša liks gili ir ilgalaikė. Ja bus žaidžiama dešimtmečiais, o gal net šimtmečiais. Tai ir stengiamasi padaryti.

Visa laimė, kad vietiniai mato ir separatistų elgesį, kai yra grobiami, apiplėšinėjami gyventojai. Yra priešpriešos. Žmonės neakli. Jie mato, koks kriminalinis elementas kovoja separatistų tarpe.

Tikėtina, kad dalis žmonių atsirinks, bet patirtis rodo, kad Rusijos propagandos mašina dirba sklandžiai ir sėkmingai gilina žaizdas gyventojų sąmonėje. Kartais atrodo, kad supriešinti regioną su likusia Ukraina yra pagrindinis Rusijos tikslas.

– Kaip vertinate Ukrainos pajėgų taktiką, strategiją, pasirengimą kautis?

– Ukraina daro viską, kas įmanoma jų aplinkybėmis ir galimybėmis. Jie tik dabar pripažino, kad po truputį yra konsoliduojama kariuomenė, ji pradeda įgauti kariuomenės vaizdą. Po 20 metų griovimo ir niokojimo pradeda atsirasti kovinė patirtis ir su turimais nuostoliais jie atrodo gana šauniai, atsižvelgiant į tai, kad kariai daugiausia labai jauni ir menkai pasirengę. Entuziazmo tikrai netrūksta.

Jei ne Rusijos parama sunkiąja ginkluote, separatistai jau seniai būtų numalšinti. Žiūrint iš mano patirties, ukrainiečių karių entuziazmas labai panašus į Lietuvos kariuomenės kūrimąsi 1990-1993 m., kai mokėmės iš tų pačių sovietinių vadovėlių, skaitėme angliškus, vokiškus vadovėlius ir laukuose pagal iliustracijas mokėmės, nes nebuvo kas kitas išmoko. Mums pasisekė, kad to nereikėjo iškart išbandyti praktikoje.

– Panašu, kad dabar pavadinusi krovinį humanitarine pagalba, Rusija atvirai bando į Ukrainą įvežti savo sunkvežimių koloną. Pasklido nuotraukos su tuščiais automobiliais, kalbama apie ginklų siuntinį. Kaip jums atrodo, kam tokio šou prireikė?

– Rusijos reakcija su šia kolona rodo, kaip gerai ji supranta konflikto technologijas. Per dvi paras nudažyti baltai visą virtinę sunkvežimių, prikrauti juos druskos, vandens, o gal ir išleisti tuščius automobilius ginti šalies, kurią iš esmės pati Rusija puola – visi šie veiksmai rodo, kad Rusija žaidžia emocinius žaidimus ir provokuoja. Jie tikisi, kad ši kolona galėtų būti užpulta, subombarduota. Tai taptų milžinišku koziriu Rusijos rankose.

Kita dalis tiesos, matyt, yra ir ta, kad prieš pat įvažiuojant į Ukrainos teritoriją į sunkvežimius gali būti pakrauta ginkluotės, šaudmenų ar karių. Tarptautinė bendruomenė bando sumažinti tokių provokacijų galimybę. Įleisti po trisdešimt sunkvežimių vienu metu, užtikrinti „Raudonojo kryžiaus“ darbuotojų palydą ir panašiai.

Šiaip, mano galva, iš esmės būtų ciniška įsileisti tokią vilkstinę, nepaisant to, ką jie ten veža. Šalis, kuri užpuola, dabar bando apsimetinėti, kad ji ne agresorė, o pagalbininkė. Jau vien ta prasme jos įsileidimas jau skaldys Ukrainą.

– Ar Ukraina gali atsisakyti įleisti tą vilkstinę, ar ji vyksta tik per postus, kurių Ukrainos pajėgos nekontroliuoja?

– Buvo žinių, kad sukvežimių kolona buvo stabdoma. Tačiau dabar tai, kad kolona neįvažiuotų, jau ne tik Ukrainos reikalas, bet ir tarptautinės bendruomenės problema.

Vakarai reikalauja Rusijos šiuo koziriu nežaisti. Jei Rusija pažeis tarptautinius susitarimus, o panašu, kad tai gali būti, nes sutartis Rusija laužo jau ne pirmą kartą, tai, be abejonės, bus sudėtingų momentų. Ukrainiečiams dabar belieka palinkėti kuo įmanoma geriau patiems kontroliuoti pasienį ir prašyti tarptautinės pagalbos šio proceso kontrolei. Jei gebama stebėti, kas vyksta prie Ukrainos sienų kosminėmis žvalgybos priemonėmis, tai tikėtina, kad galima stebėti ir šios vilkstinės veiksmus.

– Kaip prognozuojate, kokie gali būti tolimesni Rusijos veiksmai, jei Ukrainos kariams pavyks atsiimti separatistų kontrolėn patekusias teritorijas?

– Jau dabar matyti, kad Rusija nebepasitiki vien tik paprastais ginkluotais samdiniais, kriminaliniu elementu.

Šiandienos duomenimis, Ukrainos kariuomenė jau susiduria ir su profesionaliai ruoštais Rusijos kariais, mokančiais ne tik iššauti, bet ir taktiškai elgtis su sunkiąja ginkluote.

Jei tokių susidūrimų daugės, bus aišku, kad pereinama į naują etapą ir Rusija palengva, tyliai pradeda karinę agresiją Ukrainoje. Kryme iškart buvo siunčiamos specialiosios pajėgos. Čia kol kas lyg buvo bandoma svetimomis rankomis kelti žiežirbas, bet, pamačius, kad nesiseka, gali būti siunčiami profesionalūs kariai. Ukrainos pajėgoms su jais kovoti bus nepalyginamai sunkiau, o konfliktas įšals. Galima tik spėlioti, ar po to Rusija ryšis ir invazijai. Kol kas atrodo, kad stabdo ją tik tarptautinė bendrija, kuri grasina, kad invazijos neleis.

– Jau dabar Rusija sutelkusi karines pajėgas Ukrainos pasienyje. Ar tai reiškia, kad tikrai ruošiamasi pulti?

– Tai rodo, kad konfliktas gali gilėti. Jau dabar sutelktos ne tik gynybos pajėgos, bet ir priešlėktuvinė gynyba taikoma bei neleidžiama ukrainiečiams panaudoti efektyviausio ginklo – savo karinių oro pajėgų – prieš separatistus. Tai rodo, kad Rusija tiesiogiai dalyvauja konflikte. Bet koks ukrainiečių lėktuvas dabar gali būti numuštas bet kurią akimirką 20 km už Rusijos-Ukrainos sienos.

Nepamirškime, kad artėja žiema, kai koviniai veiksmai pasunkės abiem pusėms. Matyt, norisi pagilinti ir humanitarinę krizę, nes Ukraina, neišlaivinusi separatistų rajonų, negalės juose suteikti savo pagalbos. Norima taip pabandyti laimėti gyventojų širdis ir protus.

Komentarai (0)