Ukrainos gynybos ministras Valerijus Heletėjus pareiškė, kad NATO jau pradėjo Ukrainai tiekti ginklus. Tai ministras pranešė šeštadienį Ukrainos televizijos „Penktasis kanalas“ eteryje.

„Aš bendravau su svarbiausių pasaulio šalių gynybos ministrais, – tų šalių, kurios gali mums padėti. Ir jie mane išgirdo, jau vyksta ginklų perdavimo procesas“, – pabrėžė V. Heletėjus.

Ministras pridūrė, jog „procesas pajudėjo“ ir tai „būtent tas kelias, kuriuo reikia eiti“.

Sekmadienį spaudos konferencijoje V. Heletėjus atsisakė pasakyti, kokios šalys ir kokio tipo ginklus tiekia Ukrainai. Tačiau jis davė suprasti, kad Ukrainai tiekiami ginklai sugeba akimirksniu nustatyti, kur yra priešo ginkluotė ir ją sunaikinti.

„Jeigu tai reaktyvinė salvinės ugnies sistema, mums svarbu tuoj pat sužinoti, iš kur atlėkė sviedinys, kad po kelių sekundžių mūsų sviedinys lėktų ten, kur ta sistema stovi“, – sakė ministras.

Kai buvo paskelbta, kad NATO šalys tieks Ukrainai ginklus, nė viena jų iki šiol nepatvirtino, kad tai darys. Ir JAV, ir Lenkija, ir Prancūzija paneigė, kad parduos ar dovanos Ukrainai ginklų. Manoma, jog tokie sandėriai bus nevieši, baiminantis Rusijos reakcijos.

Ukrainos vadovybė pastaruoju metu aktyviai prašė NATO šalių paramos ginklais, nes jos prastai ginkluota kariuomenė ir savanorių batalionai nebegalėjo atlaikyti Rusijos remiamų separatistų, ginkluotų naujausia rusų ginkluote, bei slapta į Ukrainą įvestų Rusijos kariuomenės dalinių puolimo.

Ilovaisko tragedijos skaičiai: žuvo 100 ukrainiečių ir 300 rusų karių

Vieną didžiausių pralaimėjimų Ukrainos kariuomenė patyrė prie Ilovaisko miesto, kai po sėkmingo puolimo patyrė netikėtą kontrpuolimą. Keli tūkstančiai Ukrainos karių buvo apsupti ir pateko į nelaisvę.

V. Heletėjus teigė, kad kol kas žinoma apie 107 „Ilovaisko katile“ žuvusius Ukrainos karius, nors anksčiau teigta, jog jų žuvo mažiausiai du šimtai. Ministras pabrėžė, kad rusų karių žuvo daug daugiau – apie 300.

„Mes puolėme visame fronte. Mes buvome beveik apsupę Luhansko miestą, per Ilovaiską apsupome Donecką. Mūsų kariai jau buvo Luhanske, jau ėjo į Donecką. Jau artimiausiomis dienomis tikėjomės išvalyti Horlivkos miestą“, – pasakojo ministras.

V. Heletėjaus teigimu, būtent tuomet Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas suvokė, kad pralaimėjo karą Donbase, kad pagrindiniai terorizmai centrai tuoj tuoj bus sunaikinti. Todėl, mano V. Heletėjus, V. Putinas ir nutarė slapta į Ukrainą įvesti savo kariuomenę.

Puikiai ginkluoti ir apmokyti rusų kariai greitai apvertė aukštyn kojom situaciją fronte.

Paskutinė viltis apsiginti – branduolinis ginklas

„Jeigu mes dabar nesugebėsime apginti Ukrainos, jei pasaulis mums nepadės, mes būsime priversti atkurti branduolinį ginklą, kuris apgins mus nuo Rusijos“, – spaudos konferencijoje sekmadienį pareiškė V. Heletėjus. Jo žodžius perduoda Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.

Tiesa, paklaustas, kada Ukraina galėtų atkurti branduolinį ginklą, V. Heletėjus pareiškė, kad šiuo metu šalies vadovybė atominės valstybės statuso susigrąžinimo nesvarsto.

Tačiau V. Heletėjus pabrėžė, kad Rusija Ukrainai grasino panaudoti branduolinį taktinį ginklą. Jis taip pat teigė, kad šiuo metu Ukrainos teritorije yra apie 3 tūkst. Rusijos karių, nors iki rugpjūčio 25 d. jų buvo net 6 tūkst.

Pasak V. Heletėjaus, rusų karininkai vadovauja separatistų būriams bei padeda jiems valdyti iš Rusijos atsiųstą sunkiąją karinę techniką.

Memorandumo pažadų neįvykdė

Iš Sovietų Sąjungos pančių išsivadavusi Ukraina savo branduolinio ginklo arsenalo atsisakė po 1994 m. pasirašyto Budapešto memorandumo. Šį memorandumą pasirašiusios JAV, Didžioji Britanija ir Rusija įsipareigojo ginti Ukrainos teritorinį vientisumą mainais už tai, kad ši šalis atsisakys branduolinio ginklo.

Kai Rusija po revoliucijos, nuvertusios prorusišką Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių, okupavo, o vėliau nuo Ukrainos atplėšė Krymą, surengusi pseudoreferendumą, Kijevas apeliavo į Budapešto memorandumą.

Tačiau Rusijai tai buvo nė motais, o Didžioji Britanija ir JAV, nors ir pripažino savo įsipareigojimus ginti Ukrainos teritorijos vientisumą, nedarė nieko, kad sustabdytų Rusiją.

Ekspertai pripažįsta, kad Ukraina, netekusi Krymo ir kovojanti su Rusijos karine agresija rytų Ukrainoje, turi laisvas rankas ir gali pasigaminti atominį ginklą. Tačiau neaišku, ar Kijevas turi finansinių, technologinių ir intelektinių pajėgumų atkurti branduolinį ginklą.

Komentarai (18)