Vokietija rimtai ėmėsi skalūnų dujų išgavimo technologijos: kol ji nebus suvaldyta, šalyje nėra pageidaujama (0)
Vokietijos aplinkos ministerija (VAM) ragina kuo greičiau reglamentuoti hidraulinio ardymo technologiją: „Hidraulinis uolienų ardymas buvo ir lieka riziką kelianti technologija, todėl saugant aplinką ir sveikatą būtini griežti apsauginiai barjerai. Tol, kol šios technologijos keliami pagrindiniai pavojai dar negali būti užtikrintai numatyti, o tuo pačiu ir suvaldyti, tol joks hidraulinis uolienų ardymas neturi būti taikomas išgauti dujoms iš skalūnų ir akmens anglies Vokietijoje“, – pasakė VAM prezidentė Maria Krautzberger pristatydama naujas, daugiau kaip 600 puslapių VAM ataskaitos dėl hidraulinio uolienų ardymo (II) išvadas Berlyne.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
M. Krautzberger pabrėžė, kad pagrindiniai klausimai, pateikti Vokietijos ekonomikos ministro Sigmaro Gabrielio ir Vokietijos aplinkos ministrės Barbaros Hendricks, greitu laiku turėtų atsispindėti ir įstatyme: „Mes iki šiol neturėjome aiškių teisinių gairių dėl hidraulinio uolienų ardymo technologijos. Teisės aktų leidėjas turėtų nedelsiant baigti su šia itin nepatenkinama padėtimi. Siūlomų teisės aktų pakeitimų esmė – priėmus reikiamas Vandentvarkos įstatymo pataisas būtų draudžiama išgauti dujas iš skalūnų ir akmens anglies klodų, toliau – poveikio aplinkai vertinimas bei draudimas naudoti bet kokių rūšių hidraulinį ardymą vandens apsaugos zonose. Krautzberger priminė, kad šiuo metu taikomas tik politinis ir ekonominis hidraulinio ardymo moratoriumas, bet pats hidraulinis uolienų ardymas nėra uždraustas.
Federalinė aplinkos agentūra rekomenduoja išsamų visų be išimties dujų ir naftos gamybos taikant hidraulinio uolienų ardymo technologiją projektų rizikos vertinimą. Tai būtų taikytina ir bandomajai žvalgybai. Šie vertinimai turėtų būti įstatymiškai sunorminti pagal pagrindinius VEM (Vokietijos ekonomikos ministerijos) ir VABM (Vokietijos aplinkos, gamtos apsaugos ir branduolinio saugumo ministerija) reikalavimus ir tapti esmine poveikio aplinkai vertinimo dalimi. Vokietijos aplinkos ministerija, kaip ir VEM bei VABM, toliau tvirtai laikosi pozicijos, kad turi būti uždrausta bet kokia hidraulinio uolienų ardymo forma ne tik apsauginėse vandens ir gydomųjų šaltinių, bet ir kitose jautriose zonose, pavyzdžiui, ežerų ir tvenkinių baseinuose, ir be jokių išimčių – gamtiniuose rezervatuose ir specialiai saugomose teritorijose.
Pagal Vokietijos aplinkos ministerijos ataskaitą, dar neišspręstas vadinamojo grįžtamojo srauto (Flowback) klausimas. Grįžtamasis srautas – tai plovimo skystis, kuris gręžimo ir hidraulinio ardymo metu bei netrukus po to vėl iškyla į paviršių. Šiame grįžtamajame sraute esama ne tik hidrauliniam plėšymui naudojamų chemikalų, bet ir kitų iš dalies toksinių cheminių medžiagų iš požeminių sluoksnių, pavyzdžiui, sunkiųjų metalų, aromatinių angliavandenilių arba net lokalių radioaktyviųjų medžiagų. Aplinkai geriausia būtų šį grįžtamąjį srautą po tikslinio išvalymo perdirbti. Vertintojai rekomenduoja tam sukurti Nuotekų potvarkio priedą, kuris išsamiai reglamentuotų procedūrą. Marijai Krautzberger aišku: „Utilizuojant grįžtamąjį srautą ir telkinio vandenį būtini moksliniai tyrimai ir planavimas. Tvaraus atliekų tvarkymo koncepcijos iki šiol nepateikė nė viena bendrovė.“
Siekiant apsaugoti vandenį VAM siūlo atlikti vadinamąją bazinę stebėseną (baseline-monitoring). Jei uolienų ardymo metodo projektas būtų patvirtintas, įmonė prieš uolienų ardymo proceso pradžią turėtų išanalizuoti požeminio vandens būklę ir šį vertinimą pateikti atitinkamoms institucijoms. Vykdant uolienų ardymo procesą tada reikėtų atidžiai tikrinti, ar keičiasi vandens būsena ir kaip, kokiu būdu. Ir išgaudamos dujas, ir išmontuodamos įrenginius įmonės turėtų nustatyti šiuos duomenis. Priežiūros monitoringas gali būti vykdomas per gruntinio vandens matavimo punktus, išdėstytus visoje Vokietijoje.
Vokietijos aplinkos ministerija taip pat rekomenduoja sutvarkyti šalyje teisiškai privalomą uolienų ardymo technologijoms naudojamų chemikalų kadastrą, kaip yra ir kitų panašių rizikos technologijų, pavyzdžiui, genų inžinerijos atveju. Šis registras turi būti prieinamas kiekvienai pilietei ir kiekvienam piliečiui internete. Taip būtų galima atsekti, kur naudojamos kokios medžiagos ir ar jos gali kelti žalą aplinkai. „Pramonė vis labiau bando atsisakyti pavojingomis laikomų medžiagų arba bent jau dirbti su tik šiek tiek mažesnį pavojų vandeniui keliančiomis medžiagomis. Oficialiai tvarkomas kadastras leistų skaidriai stebėti pramonės skelbiamą pažangą“, – sakė Krautzberger.
Vokietijos aplinkos ministerija kritiškai vertina JAV sukeltą uolienų ardymo technologijų bumą neva siekiant apsaugoti klimatą nuo globalinio atšilimo pasekmių. „Uolienų ardymo technologija neapsaugos nuo globalinės klimato kaitos, nepadės mums pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių. Būtų geriau, jei mūsų šalis daugiau dėmesio skirtų ekologiškoms energijos formoms, pavyzdžiui, atsinaujinantiems energijos šaltiniams. Be to, savo pastatus, kuriems apšildyti galėtų būti panaudotos hidraulinio ardymo būdu išgautos dujos, turėtume padaryti energetiškai efektyvesnius ir taip sumažinti dujų suvartojimą. Tokiu būdu mums nebereikėtų jokių uolienų ardymo būdu gautų dujų.“
Pateiktoje hidraulinio uolienų ardymo ataskaitoje II atliktas išsamus tyrimas, o jo preliminarūs rezultatai buvo pristatyti viešame seminare 2014 m. sausio mėnesį. Šią ataskaitą galėjo komentuoti ir asociacijos bei techninės institucijos. Konferencijoje perskaitytas pranešimas paskelbtas kartu su VAM ataskaita II dėl hidraulinio uolienų ardymo.
Iš vokiečių kalbos vertė Rima Štefane ir Leonas Merkevičius
