Vėjas jūroje – pastovesnis ir galbūt net stipresnis, tačiau lietuviai jūroje elektrinių dar nestato, nes kol kas neaišku, ar apsimoka. Apie ambicingą projektą Baltijos jūroje „Achemos grupės“ dukterinė bendrovė „Renerga“ pradėjo kalbėti prieš dvejus metus, tačiau bendrovės vadovas Linas Sabaliauskas iki šiol negali atsakyti į klausimą, iškils ar ne Baltijos jūroje „Renergos“ vėjo malūnai.

300 MW – tokios galios vėjo jėgainių parką jūroje nori statyti „Renerga“. Tačiau, L. Sabaliausko teigimu, kol kas tai yra tik gražus skaičius. Kol nebus baigtas poveikio aplinkai tyrimas, liks neaišku, kokios galios elektrinę jūroje gali statyti bendrovė.

Atlieka tyrimus

Šiuo metu „Renerga“ laukia, kol Klaipėdos universiteto mokslininkai įvertins galimą vėjo jėgainių parko poveikį aplinkai. Tikimasi, kad tą jie padarys dar šiemet.

„Mes patys bandome išsiaiškinti, ar yra prasmė ir galimybė tą projektą įgyvendinti, pasiūlyti rinkai tokią elektros kainą, kuri būtų priimtina. Gali pasirodyti, kad dugne yra per daug pasaulinių karų palikimo, arba yra prasti gruntai, bus per daug brangus pamatas, o tai, statant jūrines jėgaines, yra pats svarbiausias ir sudėtingiausias dalykas. Bandome išsiaiškinti, kas yra po tuo vandeniu ir kas yra virš vandens. Reikia sudėlioti projektą taip, kad netrukdytume nei laivybai, nei paukščiams, ir kraštovaizdyje mes gražiai žiūrėtumėmės“, – pasakojo L. Sabaliauskas.

Nors anksčiau minėta, kad bendrovė statys jūroje 300 MW galios vėjo jėgainių parką, L. Sabaliauskas sako, kad tai nėra galutinis skaičius – jis gali svyruoti tiek į didesnę, tiek į mažesnę pusę.

„Tai iš esmės jis gal ir gražus kaip skaičius, tačiau apie projektą jis nepasako nieko. Mums svarbu, kiek kainuoja jį pastatyti ir kokios yra sąlygos. Pavyzdžiui, yra kariškiai, kurie turi radarus. Jiems gal trukdys. Jie turi savo sąlygas pasakyti, ką reikia padaryti, kad mes ten netrukdytume, kad būtų suderinti interesai visų, kas jūra naudojasi. Ilgiausiai užtruko paukščių stebėjimas, taip pat žuvų“, – sakė L. Sabaliauskas.

Jis pabrėžė, kad jeigu sąlygos leis statyti tik mažą jėgainių parką, pavyzdžiui, 20 MW galios, tokio projekto bendrovė greičiausiai nesiims.

„Faktas, kad jeigu galingumas bus per mažas, pavyzdžiui, 20 MW, tai bus tik kaip pilotinis projektas, kurio tikriausiai mes nedarysime, nes pilotinių galime nuvažiuoti į Vokietiją pažiūrėti“, – sakė jis.

Kol kas mokslininkai netiria dugno, o Baltijos jūros dugno tyrimai yra labai svarbūs jūrinės vėjo energetikos vystytojams. Tai reiškia, kad, Klaipėdos universiteto mokslininkams atlikus tyrimus, turės būti samdomos kitos organizacijos, greičiausiai ne iš Lietuvos, kurios atliktų gręžinius jūros dugne ir galėtų pateikti daugiau statyboms reikalingų duomenų. Kol kas dugno tirti negalima, nes tam reikalingas leidimas, kurį gauti, pasak L. Sabaliausko, nėra jau taip paprasta.

„Mums dabar yra įdomu išnagrinėti jūros dugną, kuris yra valstybės nuosavybė. Kad galėtum tyrinėti, reikia gauti leidimą, o kaip jį gauti, niekur neparašyta. Dugno mes fiziškai netyrinėjame. Tyrinėjame tik tai, ką galime ištirti viršuje. Laukiame, kada kažkam ateis laikas tą tvarką nustatyti. Mes tada suskaičiuosime iš tų duomenų, kuriuos gavome, kaip atrodys projektas ir ką jis galės pasiūlyti rinkai, ar galės būti konkurencingas“, – pasakojo bendrovės direktorius.

Jis pabrėžė, kad taip pat yra svarbus dabar rengiamas Klaipėdos regiono bendrasis planas, kuriame bus numatytos laivybai, žvejybai, kitoms veiklos tinkamos vietos. Jei „Renerga“ projektas pasirodys konkurencingas, bendrovė ketina kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją ir Energetikos ministeriją.

„Sakysime, kad tokį projektą mes galime padaryti jūroje. Jeigu mes galime, tai atitinkamai ir kiti galės. Tokių skaičių jūs galite tikėtis, jeigu norite tikslesnių, tai mums reikia ištirti dugną. Atitinkamai šitoje stadijoje yra investuojama pakankamai daug pinigų. Sulyginčiau su naftos pramone – yra daromi tyrimai, jie yra pakankamai brangūs, o rezultatas – dar tik numatomas“, – kalbėjo L. Sabaliauskas.

Jis su apmaudu kalbėjo apie Lietuvoje egzistuojančią tvarką – investuoti ketinančiam verslui sunku planuoti savo investicijas dėl įstatymų, energetikos politikos nepastovumo.

Projekto likimas – neaiškus

Yra tikimybė, kad teritorija, kurią dabar tiria mokslininkai, „Renergos“ projektui nebus tinkama. L. Sabaliauskas nežino, ar tokiu atveju imsis tyrinėti kitą vietovę – tyrimas užtrunka apie dvejus metus, o jau dabar yra kompanijų, kurios yra pasiryžusios investuoti.

Investicijoms taip pat trukdo ir valstybės politikos nepastovumas. L.Sabaliauskas kritikavo valdančiųjų madą keisti energetikos strategiją.

„Reikia politinio sprendimo. Nepriklausomai nuo to, kas yra valdžioje, visos jos turi madą pakeisti energetikos strategiją. Tai yra keista praktika. Su ta politika kaskart keičiasi planai. Kaip investuotojas nežinai, į kurią pusę rinka judės“, – svarstė „Renerga“ vadovas.

Tuo metu kitose valstybėse, pavyzdžiui, Švedijoje, investuoti verslui yra lengviau. „Švedija užsakė poveikio aplinkai vertinimą ir nutarė, kuriose vietose galima statyti vėjo elektrines, kur negalima. Dabar yra daromi konkursai. Logiška būtų, kad ir pas mus taip darytų“, – siūlė L. Sabaliauskas.

Lietuvos Respublikos atsinaujinančių energijos išteklių įstatyme numatyta iki 2020 m. instaliuoti 500 MW galios vėjo elektrinių. Visiems 500 MW leidimai jau yra išduoti. Tačiau L. Sabaliauskas tikina, kad ir jo vėjo jėgainių parkui (apie 300 MW) vietos Lietuvoje atsiras.

Jūroje statyti brangiau

Statistiškai vieno megavato galios elektrinės įrengimas jūroje kainuoja apie 2,5 karto brangiau nei sausumoje. Pavyzdžiui, jei sausumoje vienas instaliuotas megavatas kainuoja 1,2–1,5 mln. eurų, tai jūroje galime tikėtis 3 mln. eurų ir daugiau.

Tačiau, pasak L. Sabaliausko, kaina dažnai skiriasi ir 5–10 kartų. Brangiai kainuoja elektrinės pamatas, be to, daug investuoti reikia ir į kabelį iš jūros į sausumą, kuris turėtų būti panašus į „NordBalt“ jungtį. Nepaisant didesnių pradinių investicijų, statyti elektrinę jūroje gali apsimokėti labiau nei sausumoje.

„Elektrinės jūroje yra pastovesnės, nėra tokių didelių gūsingumų. Žemyne iškart turime medelį kažkokį 20 metrų, jeigu elektrinė yra nutolusi pusę kilometro, jis jau ir daro įtaką jos darbui, juntama turbulencija, elektrinės mentės yra apkraunamos, įrengimas jau turi dirbti, kad veiktų. Jūroje nėra medelių, viskas eina lygiomis laminarinėmis bangomis ir atitinkamai pirmas daiktas, kurį vėjas sutinka, yra elektrinė. Tad gal tas vėjas ir nėra stipresnis, bet jis yra pastovus“, – sakė L. Sabaliauskas.

Žinant vyraujančias vėjo kryptis, sutaupyti pavyksta elektrines statant nedideliu atstumu viena nuo kitos ir taip, kad jos būtų atsisukusios į vyraujančią vėjo kryptį.

„Parkai yra didesni, jų netgi dešimties procentų gamyba gali patenkinti tiek Klaipėdos, tik Palangos poreikius. Užtektų turbūt ir Šventajai“, – sakė L. Sabaliauskas.

Jis pareiškė dar nežinąs, kokiu atveju neapsimokėtų statyti vėjo jėgainių parką jūroje. „Šiai dienai negalime pasakyti, kiek jis turėtų kainuoti, kad jo statyti jau neapsimokėtų. Šiandien yra klausimas, ar išvis ten galima statyti. Jeigu investicija brangesnė 10 kartų, o vėjas pastovesnis ir stipresnis 15 kartų, tai tada apsimoka, bet vėjo dar nematuojam“, – pasakojo jis.

Kritikuoja buvusią sistemą

Didelis vėjo energetikos privalumas yra faktas, kad elektros kainoje nėra kuro dedamosios. Tai reiškia, kad po 12 metų nuo jėgainės darbo pradžios, kai ji nustojama remti, elektros kainą sudaro tik elektrinės aptarnavimas ir remontas.

Be to, L.Sabaliauskas nesutinka su nuomone, kad daug vėjo jėgainių valstybei nėra naudinga, nes vėjas yra neprognozuojama energijos rūšis.

„Kaip Danijai pavyksta subalansuoti energiją? Yra jungtys tiek šiaurėje, tiek pietuose, kur nėra problemos tokios. Mūsų regione daugiau yra įpratimas“, – sakė L. Sabaliauskas. Omenyje jis turėjo Lietuvos pripratimą prie vieno didelio elektros generatoriaus, kurį valdo valstybė.

„Turėjome atominę – reikia daugiau, tai padidinam gamybą, reikia mažiau – pamažinam. Buvo per didelė Lietuvai elektrinė, tai Baltarusijai energiją pusdykiai atidavėm. Tokia sistema ir yra – vienas centrinis gamintojas, keli mažiukai rezervavimui. Jeigu atominė išsijungė, užkūrėme Elektrėnus, prisidėjo Latvijos hidroelektrinės, Kruonis kažkada įsijungė. Tokią sistemą ir turėjome“, – sakė jis.

Tuo metu vėjas, nors ir nestabilus, tačiau yra prognozuojamas. „Vėjo nepastovumas yra prognozuojamas. Gali prognozuoti, koks tavo bus grafikas, nuo jo gali nuklysti apie 10 proc. Tai tikrai nėra toks baisus dalykas kaip turėjimas atominės, kur 26 metams užsifiksuoji pakankamai aukštą tarifą ir tikiesi, kad per kokius 10 metų pastatysi. Bet dar reikia 10 metų pragyvent, o ką iki tol kūrensim?“ – sakė L. Sabaliauskas.

Komentarai (23)