Ne taip seniai troleibuso stotelėse biednesni studentai pavydžiai žiūrėdavo į tuos, kurie laiką galėjo stumti žaisdami gyvatėlę telefone „Nokia 3310“ ar rašydami SMS žinutes, kainuojančias 50 centų. O aukščiausio lygio futuristiškumas buvo per kelias minutes įkrauti WAP tinklalapį. Bet vos per daugiau nei dešimtmetį viskas taip pasikeitė, kad visavertis internetas gali atsiverti mūsų delnuose akimirksniu. Ir visa tai – dėl mobiliojo ryšio technologijų.

Technologijų plėtra kartais būna tokia sparti, kad net nepastebime jų evoliucijos. Atrodo, ko tik nėra įdiegta šiuolaikiniame išmaniajame telefone. Daugelį inovacijų nuvertiname to nenorėdami ir dėmesį sukoncentruojame į dalykus, kurie iš tiesų nėra tokie svarbūs. Taip, labai spartus keturių branduolių procesorius su dar daugiau megapikselių turinčia vaizdo kamera yra šaunu, bet vargu ar šios technologijos iš naujo apibrėš gyvenimą ir dalykus, kuriuos darome kasdien. O kasdien mes norime bendrauti ir su kitoje pasaulio pusėje gyvenančiais draugais, žiūrėti vaizdo įrašus, kad neatsiliktume nuo įvykių Kim Kardashian šeimos gyvenime, skaityti naujienas, naudotis elektronine bankininkyste ir dar daug ko. Visam tam būtinas internetas (prisiminkite, kaip pykote ant pasaulio, kai namuose pastarąjį kartą jis kažkodėl pradingo) ir dar geriau, jei tas internetas atkeliauja radijo bangomis į jūsų blizgantį naujutėlaitį išmanųjį telefoną.

Gimsta mobilusis ryšys

Aštuoniasdešimtaisiais gimė ne tik asmeninis kompiuteris, bet ir pirmosios kartos (1G) mobiliojo ryšio tinklas bei mobiliojo ryšio paslauga. 1G tinklas nuo vėlesnių skyrėsi tuo, kad buvo ne skaitmeninis, bet analoginis, tad nors atrodė kaip technologija iš „Žvaigždžių kelio“, išties tapo dideliu galvos skausmu, kai tik vartotojų skaičius ūgtelėjo.

Sprendimas atvyko 9 deš. kaip GSM (Groupe Spécial Mobile) standartas. Jį sukūrė Europos telekomunikacijų standartų institutas, kad aprašytų protokolus antrosios kartos (2G) mobiliojo ryšio tinklui. Vėliau šis tinklas buvo pripažintas visuotinai ir tapo tarptautiniu standartu, veikiančiu daugiau nei 219 šalių ir teritorijų. Kita dalis tuomet priklausė CDMA standartui, jis toliau buvo plėtojamas tik JAV (beveik pamirštas šiomis dienomis). Nors 2G tinklas iš pradžių buvo skirtas tik balso pokalbiams (kuriuos jau buvo galima pateikti viename ryšio kanale), vėliau atsirado galimybė nuotaiką išreikšti draugei siunčiant žinutę „Lab mazut. Ka wk 6dien? As saskaitas ntr. vnz zodz skmbink“ ir nusivilti kaip atsakymą gavus tik „:)“. Netrukus atsirado galimybė persiųsti duomenų paketus, tai leido prisijungti prie pasaulinio tinklo – iš pradžių GPRS, vėliau EDGE protokolais. Tapo įmanomas judrusis verslas, pradėtos diegti naujos paslaugos.

Galop išaušo diena, kai einant gatve tuo pačiu metu galima klausytis internetinės radijo stoties, skaityti naujienas ir jas skelbti ant draugų sienų socialiniuose tinkluose. Trečiosios kartos tinklas (3G) leido informaciją gauti ir ja keistis vienu piršto bakstelėjimu. Taigi, seniau WAP tinklalapis, kuriame vienu metu galima buvo matyti vos keletą eilučių teksto ir primityvias iliustracijas iš pilkų atspalvių pikselių, buvo „oho“, o šiandien lėtą internetą keikiame labiau nei lėtai judantį eismo srautą penktadienį po darbo.

Kur būtume be 3G?

Jei vienu mygtuku būtų galima išjungti 3G, paspaudę jį išjungtume dalį verslo ir paslaugų. Dirbti keliaujant būtų neįmanoma, naujausią informaciją (pavyzdžiui, apie padėtį akcijų rinkoje) gautume tik būdami biure arba namuose. Jokių nuotraukų ar vaizdo įrašų keliaujant. GPS taptų primityvus, nerodytų spūsčių ir t. t. Nustotų veikti šimtai programėlių. Norėdami sumokėti už automobilio stovėjimą turėtume ieškoti smulkių monetų.

Kai pasirodė pirmieji „BlackBerry“ telefonai, verslo pasaulis apstulbo sužinojęs, kad el. laiškus galima atrašyti ir važiuojant autobusu ar valgant dienos pietus. Riba tarp asmeninio gyvenimo ir verslo išnyko, nes dirbant per žinučių programą BBM buvo galima susirašinėti su draugais ar sutuoktiniu, o vėlai vakare namuose išsiųsti laišką darbo klausimais.

Jei manote, kad pasaulis dėl to nesugriūtų, pagalvokite dar kartą. Spartusis mobilusis internetas tiesiogiai ar netiesiogiai paveikė visas gyvenimo sritis. Be jo nebūtų kilęs Arabų pavasaris ar išpopuliarėjusi pilietinė žiniasklaida, kuri kartkartėmis naujienas praneša greičiau ir efektyviau nei tradicinė žiniasklaida. Prisiminkime žinią apie Osamos bin Ladeno žūtį, kuri apskriejo pasaulį dar prieš tai paskelbiant Baltiesiems rūmams. Be to, 3G leidžia išsikviesti taksi naudojant programėlę ar rinkti aukas kitoje pasaulio pusėje nukentėjusiesiems nuo stichinės nelaimės. Galop, 3G padeda išduoti savo pozicijas rusų kariams, esantiems Ukrainos teritorijoje, kai rusų valdžia tai kategoriškai neigia.

Bet 3G atgyveno ir sceną užleidžia savo jaunesniajam broliui, ketvirtosios kartos ryšiui, sutrumpintai vadinamam 4G arba LTE. Jis sparčiausiai buvo plėtojamas Azijos šalyse ir JAV (iškart peršoko 3G laiptelį), o Europoje dar tik pradeda savo užkariavimą. Nors šis ryšys kurį laiką jau veikia ir Lietuvoje, akcentuoti jį mobiliojo ryšio operatoriai pradėjo visai neseniai, nes iki tol trūko to kritinio skaičiaus žmonių, turinčių išmanųjį telefoną, suderinamą su 4G.

Be jokios abejonės, rasis ir nenorinčiųjų migruoti, teigiančiųjų, kad 2G ir 3G jiems per akis. Bet jiems reikės susitaikyti su tuo, kad didėjant perduodamų duomenų srautams (tikimasi, kad iki 2020 m. jie padidės 33 kartus) mobiliojo ryšio operatoriams reikės dar daugiau dažnių juostų, tad antrosios ir trečiosios kartos tinklai bus paprasčiausiai išjungti. Ir greičiau, nei to tikitės.

Atkeliauja 4G

Sena pakeis nauja. Kokie pokyčiai mūsų laukia? Tų, kurie savo dienos neįsivaizduoja be žvilgtelėjimo į išmaniojo telefono ekraną kas pora minučių? 4G pakeis dar daugiau gyvenimo sričių. Didžiausias 4G pranašumas – sparta, prilygstanti plačiajuosčio interneto spartai, tad būdami mobilūs darbe ar kelionėje galėsime visiškai savęs neriboti. Taip pat balsą siųsdami internetu tikėkitės daug geriau girdėti pašnekovą. Jums tik atrodo, kad puikiai jį girdite, kai šiandien kalbate telefonu. Pabandykite jam paskambinti naudodami „FaceTime“ ar kokią kitą programėlę, naudojančią protokolą VoIP (angl. Voice over Internet Protocol) ar kurį nors analogą. Jūsų pašnekovo balsas įgaus daugiau intonacijų, jam nereikės garsiai kalbėti, kad jį geriau girdėtumėte ir t. t. Skirtumas kaip diena ir naktis. Patikėkite.

Skeptikai didžiausia 4G problema laiko tai, kad žmonės, žiūrėdami į delnuose laikomą įrenginį, dar labiau atsiribos nuo juos supančio pasaulio. Bet išties didesnė sparta reiškia, kad greičiau rasime reikalingą informaciją, nereikės laukti norint peržiūrėti dominantį vaizdo įrašą, taigi bus daugiau laisvo laiko pasidairyti aplink.

Kai kalbama apie vaizdo įrašus, 4G tiesioginę įtaką darys ne tik tam, kad nebesisiųsime viso metražo filmų, juos tiesiog transliuosime sau į telefonus ar planšetinius kompiuterius, nes taupysime laisvą vietą, bet ir televizijos evoliucijai. Žiūrėsime TV laidų įrašus (juk net lietuviškos televizijos jau kuria laidų archyvus internete), gyvai transliuojamas sporto rungtynes, koncertus ir t. t. Kadangi jau nebemadinga televizijos laidas žiūrėti sėdint ant sofos (nes televizorius lenktuoju ekranu juk perkame filmams ir serialams žiūrėti bei išmaniosiomis funkcijomis naudotis), prodiuseriai turės pergalvoti rodomas laidas, kad jas būtų galima patogiai žiūrėti mažame ekrane. Žinoma, jei norės sekti paskui reklamas, išsikraustančias į mobiliuosius įrenginius.

Išauš metas ir didelės skiriamosios gebos vaizdo skambučiams, nes spartusis mobilusis internetas mylimuosius, esančius kur nors toli, leis matyti ryškiai ir be vėlinimo. Socialiniuose tinkluose vietoj maisto, katinėlių ar apsiseilėjusių mažylių nuotraukų matysite vaizdo įrašus su gausiais komentarais.

Žinoma, atsiras ir paslaugų, susijusių su didelės skiriamosios gebos vaizdu, kurių šiandien neįsivaizduojame. Pavyzdžiui, vietoj SMS žinute gaunamo horoskopo gausite vaizdo įrašą iš Palmiros, kuri įtaigiu balsu pasakys, jog šiandien geriau į meilės nuotykius nesileisti, nes žmona supyks. Arba namų saugos sistemos – telefono ekrane matysite, kas vyksta jūsų namuose, ir piršto galiuku sukinėsite kamerą.

Versle nuo garso konferencijų bus visiškai pereita prie vaizdo konferencijų ir jų dalyviai nebūtinai turės būti biure. Dar daugiau žmonių galės dirbti iš namų, o mažiau kelionių automobiliu – švaresnė aplinka. Nuo 2005 m. JAV net 74 proc. padaugėjo žmonių, kurie bent kartą per mėnesį dirba iš namų. Dar svarbiau, kad net 40 proc. amerikiečių jau šiandien turi tokius darbus, kuriuos galima atlikti iš namų. Tikėtina, kad jie apskritai nustos keliauti į biurus.

4G pasirodymas verslininkui ne tik leidžia gauti ir siųsti el. laiškus su didesniais prikabinamais failais, bet ir užtikrina nuolatinį bei saugų ryšį su duomenų centrais darbovietėje arba galimybę prisijungti prie savo darbo ar namų kompiuterio, kad pasigriebtum vieną ar kitą reikalingą dokumentą gulėdamas po palme per atostogas. Tiesa, dėl sparčiojo interneto ir atostogos gali būti sugadintos bet kuriuo metu, tačiau bent jau žinosite, kad jums nebereikia kartu temptis nešiojamojo kompiuterio.

4G paspartins ir daiktų interneto skvarbą, mat vienu metu daug įrenginių jūsų namuose, darbe ir aplink (net jūsų automobilis ar dviratis) galės bendrauti tarpusavyje ir keistis duomenimis. Automobilis sakys namų šildymo sistemai: „Šeimininkas jau įsėdo į automobilį ir mes važiuojame namo. Nors ne, palauk, dar neįsijunk, mes sukame į parduotuvę.“ Šaldytuvas į priminimų knygelę telefone įrašys trūkstamus produktus ir t. t. Gal tai skamba baisiai, bet pagalvokite, kaip jums palengvės, kai kas nors, pasinaudodamas daiktų interneto idėja, sukurs programėlę, kurią įjungę sužinosite, ar nepalikote namuose įjungto lygintuvo, ar palaistėte gėles prieš išvažiuodami ir t. t.

Pramogos su 4G taip pat bus kitokios. Daugiau muzikos, nes „Pandora“, „Spotify“, „Amazon Cloud Drive“, „iTunes Radio“ ir „Google Music“ pasirūpins tuo, kad klausyti galėtumėte ne tik tų dainų, kurios įrašytos jūsų išmaniajame telefone, bet bet kurios iš egzistuojančiųjų pasaulyje. Prisiminkime pastarąjį „Apple“ pristatymą, po kurio visi, turintys bendrovės „iTunes“ prieigą, nemokamai gavo grupės „U2“ naujausią albumą, ir jis automatiškai atsidūrė jų grojaraštyje. Tokios muzikantų strategijos galima tikėtis ir iš daugiau grupių.

4G tinklams nespėjus įsibėgėti, po truputį kalbama apie penktosios kartos tinklą. Su juo eksperimentuojama ir jis diegiamas. Pasak ekspertų, funkcionuoti jis pradės apie 2020 metus. Tiesa, iki tol veikiausiai išvysime 4G tinklų naujinimą į „4G LTE Advanced“, užtikrinsiantį dar didesnę interneto spartą (iki 1 Gbps), kuri ne tik atitiks šviesolaidžio spartą, bet ir puikiai galės jį pakeisti.

Lietuvoje šį tinklą pasišovė įdiegti „Bitė Lietuva“ ir investuoti į tai 172 mln. litų. Iki 2015 m. pirmo ketvirčio pabaigos „Bitė Lietuva“ planuoja įdiegti tinklą visuose penkiuose didžiuosiuose miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Tiesa, neturintieji su tinklu suderinamu išmaniųjų telefonų galės naudotis tik 4G tinklu. Beje, konkuruojančios mobiliojo ryšio bendrovės šį „Bitės“ žingsnį vadina viso labo viešųjų ryšių akcija, pokštu ar vartotojų kvailinimu. Tad „Bitei“, jei jos planai rimti, teks pasitempti ir visiems įrodyti, kad jie klysta. O mums belieka tikėtis, kad prasidės konkurencija tarp mobiliojo ryšio operatorių ir kiekvienas jų stengsis 1 Gb duomenų parduoti vartotojams kuo pigiau, kaip kadaise stengėsi parduoti kuo pigiau skambučio minutę ar SMS žinutę.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Žurnalas „Valstybė“

Autoriai: Karolis Makrickas

Komentarai (4)