JAV nusprendė: ginklų Ukrainai neduos, bet padės Baltijos šalims (4)
JAV respublikonų ir demokratų senatorių spaudimas tiekti ginkluotę Ukrainai nepadarė įspūdžio prezidentui Barackui Obamai. Jis, anot Vokietijos ambasadoriaus JAV dar vasarį apsisprendė nesiųsti karinės siuntos ukrainiečiams. Vietoje to Rusijos grėsmės akivaizdoje Amerika stiprina savo sąjungininkų Rytų Europoje saugumą, rašo AP.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vokietijos ambasadorius Vašingtone Peteris Wittingas interviu naujienų agentūrai AP tikino, kad dar vasarį per kanclerės Angelos Merkel ir B. Obamos susitikimą Baltuosiuose rūmuose iš JAV prezidento jis išgirdo pažadą netiekti modernios karinės ginkluotės Ukrainai.
B.Obama esą sutiko, kad pirmiausiai reikia suteikti viltį „diplomatinėms ir politinėms pastangoms“. Vokietijos pasipriešinimas ginkluotės tiekimui Ukrainai yra gerai žinomas. Iš NATO šalių tik Lietuva ne tik atvirai pasisako už Ukrainos apginklavimą, bet ir pati yra nusiuntusi tam tikrą ginkluotės krovinį.
Jau kurį laiką grupė JAV politikų darė spaudimą B. Obamai apginkluoti Ukrainą, kritikuodami jį neryžtingumu. Praėjusią savaitę laiške B. Obamai Atstovų rūmų pirmininkas Johnas Boehneris ir kiti įstatymų leidėjai nurodė, kad Rusijos veiksmai Ukrainai yra „groteskiškas tarptautinės teisės pažeidimas“. Anot jų, neseniai paskelbtos paliaubos tik įtvirtino sukilėlių laimėjimus rytuose.
Ukraina ir Vakarai kaltina Maskvą ginklų ir karių siuntimu separatistams, tačiau Rusija savo kaltės nepripažįsta. Nepriklausomi ekspertai antrina Vakarams, tačiau Rusija tvirtina, kad rusai, kovojantys su sukilėliais, yra „savanoriai“.
Dvipartiniame laiške, kurį pasirašė 11 įstatymų leidėjų, rašoma, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje yra iššūkis Vakarams ir ataka prieš tarptautinę tvarką, kurios kaina po Antrojo pasaulinio karo buvo milžiniška.
„Raginame jus skubiai patvirtinti papildomas pastangas remti Ukrainos pastangas ginant suverenią teritoriją ir suteikti mirtinų ginamųjų ginklų sistemų Ukrainos kariuomenei“, – rašoma JAV pareigūnų laiške B. Obamai.
Anot įstatymų leidėjų, tai vienintelis būdas Ukrainai gintis ir atremti tolesnę agresiją. Pareigūnai taip pat tvirtino, kad Vakarų politikai trūksta aiškumo Ukrainos klausimu, o prezidentas B. Obama turėtų rodyti pavyzdį.
„Manau, kad turėtume atsargiai pasverti ar toks sprendimas neišprovokuotų Rusijos imtis papildomų veiksmų“, – prieštaravo Vokietijos ambasadorius P.Wittingas.
Apžvalgininko Audriaus Bačiulio nuomone nieko tragiško neįvyko, mat ukrainiečiai esą patys nėra pasiruošę priimti ir naudotis modernia karine ginkluote – nuo artilerijos aptikimo radarų, bepiločių orlaivių iki saugių ryšio sistemų ir prieštankinių ginklų.
„Neturiu nė menkiausių sentimentų B.Obamai, bet amerikietiški ginklai – tai šiuo metu mažiausiai reikalingas dalykas Ukrainos kariuomenei, kurioje ne tik taktinis, bet ir operatyvinis vadovavimas atliekamas mobiliais telefonais, kariai nuolat girtauja, o technika, netgi gerai pažįstama, nuolat laužoma per durnumą. Koduotas radijo ryšys ir puskarininkių apmokymas duotų 100-tą kartų didesnį efektą“, – teigė apžvalgininkas.
Karo metu ukrainiečiai, ypač karininkai yra nesyk pademonstravę abejotinus sugebėjimus ir praradę nemažai karinės technikos separatistams. JAV nenorą tiekti ginkluotę Ukrainai rodo ir sausį Baltiesiems rūmams pateikta JAV ekspertų ataskaita.
Joje B.Obamai buvo pateiktas 3 mlrd. dolerių vertės ginkluotės sąrašas, tačiau perspėta, kad šios priemonės negali atitekti nepaklusnumu garsėjantiems savanoriškiesiems batalionams.
Baltijos šalims – geros žinios
Vis dėlto panašu, kad JAV administracija pinigus nusprendė panaudoti išmintingiau ir investuoti į NATO sąjungininkų saugumą. Ypač tų, kurie sunerimę dėl Rusijos keliamos grėsmės. Tiek NATO pajėgų vadas ir jo pavaduotojas, tiek Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė yra užsiminę, kad Baltijos šalims gali būti kilęs tiesioginis pavojus.
Dar pernai balandį JAV priimtas sprendimas stiprinti Baltijos šalių gynybą šiemet įgauna dar didesnį pagreitį. Jei pernai NATO oro policija buvo sustiprinta papildomais naikintuvais, o vėliau į kiekvieną Baltijos šalį atvyko po kuopą JAV karių, tai artimiausiu metu amerikiečių karinė galia bus dar labiau matoma.
Dar pirmadienį oficialiai paskelbta, kad vykdydamos operaciją „Atlantic resolve“ ( Atlanto ryžtas) JAV į Rytų Europą permeta net 3 tūkst. karių ir 750 vienetų technikos.
Kariai ir technika bus paskirstyti po kelias šalis – Estiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Rumuniją ir Bulgariją. Į visas šias šalis amerikiečių kariai atvyksta ne šiaip pabūti, bet dalyvauti intensyviose karinėse pratybose.
Iš tų 3 tūkst. JAV karių ir technikos Lietuvoje bus dislokuota apie 180 amerikiečių kariškių, kurie atvyks su penkiais tankais „Abrams“ ir keliolika kitų transporto priemonių. Tai dar pirmadienį patvirtino Krašto apsaugos ministerija.
„Lietuvoje bus dislokuotas kuopos dydžio vienetas, sudarytas iš vieno tankų ir dviejų šarvuotųjų transporterių „Stryker“ būrių su paramos vienetais – iš viso apie 20 transporto priemonių, tarp jų – ir penki tankai „Abrams“, – BNS pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Anot ministerijos, ši technika bus dislokuota Rukloje, kaip ir iki šiol, – LDK Vaidoto mechanizuotajame pėstininkų batalione.
Šią informaciją ministerija pateikė po to, kai Rygos uostą pirmadienį pasiekė didžiausia iki šiol Baltijos šalims pagal operaciją „Atlantic Resolve“ (Atlantinis ryžtas) skirta karinės technikos siunta iš Jungtinių Valstijų.
Paremiant JAV karių rotaciją, kurios metu Trečiosios pėstininkų divizijos kariai pakeičia Antrąjį kavalerijos pulką, pirmadienį Rygos oro uoste iškraunami tankai „M1A2 Abrams“, pėstininkų kovos mašinos „M2A3 Bradley“, taip pat karinė ir logistinė įranga.
Pasak Latvijos gynybos ministro, ši rotacija, kuri vienu metu vykdoma visose trijose Baltijos šalyse, yra unikali, kadangi Latvija mokosi priimančios šalies vaidmens, ypač, atliekant karinės technikos iškrovimą ir transportavimą.
Anot ekspertų, toks technikos iškrovimas yra labai svarbus, tobulinant įvairių tarnybų – nuo kariškių iki uosto pareigūnų darbą ir sąveiką. Krizės atveju būtent per uostus būtų tiekiama NATO parama Baltijos šalims, todėl gebėjimas organizuotai priimti sąjungininkų pajėgas yra ne mažiau svarbus, nei pačios karinės pratybos.
Jau kovą naujasis JAV dalinys dalyvaus pratybose „Summer Shield 2015“, o gegužės mėnesį visose Baltijos šalyse vyks milžiniškos karinės pratybos, kuriose dalyvaus JAV šarvuotoji technika bei aviacija – į Baltijos šalis atskris papildomi naikintuvai F-15 bei atakos orlaiviai A-10.
