Nuomonės: kodėl Lietuva privalo būti pasirengusi Rusijos užpuolimui? (16)
Baltijos valstybės turi ypač daug pagrindo nerimui dėl galimos Rusijos invazijos, pastebi „Business Insider“ apžvalgininkas Jeremy Benderis. Pasak jo, tarp Rusijos anklavo Kaliningrado ir Kremliaus satelitės Baltarusijos įsiterpusi Lietuva turi būti pasirengusi galimos agresijos scenarijui.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Lietuva yra tapusi dideliu trukdžiu Maskvos planams turėti sausumos kelią į Kaliningrado sritį. „Kremliui reikalingas koridorius iš Kaliningrado į Rusiją. Taip pat, kaip jiems reikalingas ir susisiekimas iš Krymo į Donbasą“, – konstatuoja politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius.
Rusijos invazijos baimė Lietuvoje remiasi ir istorine patirtimi. Nuo Antrojo pasaulinio karo pradžios iki 1990-ųjų sovietų okupuota Lietuva negali ramiai gyventi dėl didžiojo kaimyno geopolitinių ambicijų. Šių metų sausio mėnesį Lietuvos piliečiai sulaukė ir instrukcijos, kaip derėtų elgtis invazijos ir okupacijos atveju.
„Gruzijos ir Ukrainos, praradusių dalį savo teritorijų, pavyzdys, neleidžia atsipalaiduoti ir atmesti panašaus galimo atvejo ir pas mus. Turime būti pasirengę“, – tvirtino Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Lietuvos parlamente jau svarstomas (red. – ir patvirtintas) siūlymas grąžinti šauktinių kariuomenę, kuri papildytų Lietuvos karinius dalinius kasmet 3 000 naujų karių.
Vasario 20-ąją Jungtinės Karalystės generolas Adrianas Bradshaw viešai perspėjo, kad suaktyvėjusios Rusijos pratybos prie NATO valstybių sienų gali staiga virsti ataka.
„Pratybos gali būti ne tik gąsdinimo ir erzinimo strategijos dalis, bet ir tapti invazija, tam tikros teritorijos okupavimu, po kurio būtų gąsdinama galima dar didesne konflikto eskalacija“, – teigė generolas A. Bradshaw.
2014-ųjų metų gegužės mėnesį Rusija vienašališkai nutraukė dar 2001 metais pasirašytą susitarimą su Lietuva, kuriuo buvo keičiamasi informacija apie Rusijos karinius dalinius Kaliningrade.
„Šis žingsnis rodo Rusijos nenorą užtikrinti abipusį pasitikėjimą ir gali tapti dar vienu faktu, žlugdančiu bendrą pasitikėjimą ir saugumo struktūrą Europoje“, – tuo metu buvo skelbiama Lietuvos krašto apsaugos ministerijos pranešime.
Nors Lietuva yra NATO narė ir bet koks išpuolis iššauktų 5-ojo straipsnio taikymą bei priverstų visas aljanso valstybes skubėti į vienos narės suverenumo gynybą, tačiau Rusija gali ir vėl taikyti šantažą bei gąsdinimą platesnio masto konfliktu.
„Putinas mano, kad NATO valstybės negins, jo manymu, tokių nesvarbių šalių, bijodamos sukelti branduolinį karą“, – teigė M. Laurinavičius.