Benzinas? Tai tik atliekos! Įdomioji 6000 m. trunkanti naftos istorija (16)
Kurį laiką iš naftos išskirtą žibalą žmonės naudojo apšvietimui, o benziną išpildavo arba sudegindavo, nes tuo metu buvo manoma, kad jis yra naftos perdirbimo atlieka. Šiandien be naftos ir jos produktų neapsieinama gaminant daugelį dalykų, pavyzdžiui, telefonus, batus, šaldytuvus, CD grotuvus, lūpų dažus, muilą, linoleumą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nafta – tai Žemės plutoje, nuo kelių dešimčių metrų iki 5–6 km gylyje, susidaręs į aliejų panašus savito kvapo skystis. Tai ne tik svarbiausias skystojo kuro šaltinis, bet ir viena pagrindinių chemijos pramonės žaliavų. Yra kelios naftos kilmės teorijos, daugiausia šalininkų turinti teigia, kad nafta susidarė iš jūrų dugne nusėdusių augalų ir gyvūnų organizmų. Daugiausia naftoje yra anglies ir vandenilio – jie sudaro įvairius angliavandenilius. Be jų, yra deguonies, azoto, sieros junginių.
Naftos naudingosios savybės pastebėtos labai seniai – į Žemės paviršių išsiliejusi nafta pradėta naudoti dar 6 tūkst. metų iki Kristaus gimimo. Babilone ir Egipte ji buvo naudojama kaip dezinfekavimo ir balzamavimo priemonė. Babiloniečiai ją naudojo statyboje, Artimųjų Rytų gyventojai – apšvietimui. Bizantiečiai nuo priešų gynėsi ginklu – graikiškąja ugnimi. Tai degusis mišinys ir nors tiksli jo sudėtis nėra žinoma, spėjama, kad šiam mišiniui pagaminti buvo naudojama nafta.
Manoma, kad kinai dar 200 m. iki Kristaus mokėjo išgauti naftą, glūdinčią iki 140 metrų gylyje. Tačiau pirmieji pramoniniai naftos gręžiniai pradėti gręžti tik 1859 m. Jungtinėse Valstijose, Pensilvanijoje.
Pirmosiose naftos valymo įmonėse iš tiršto tamsaus „juodojo aukso“, kaitinamo 350–400 °C temperatūroje, kaip distiliatas išsiskirdavo kai kurie (jų yra beveik 500) nevalytos naftos komponentai – tarp jų alyvos, benzinas ir dyzeliniai degalai. Išskirtą žibalą žmonės naudojo apšvietimui, o benziną išpildavo arba sudegindavo, nes tuo metu manyta, kad jis yra naftos perdirbimo atlieka.
XIX a. pabaigoje pasaulyje buvo tik keletas automobilių, o jau Antrojo pasaulinio karo metais degalų reikėjo kelioms dešimtims milijonų automobilių, apie 200 tūkst. lėktuvų, 150 tūkst. tankų. Naftos ir jos perdirbimo produktų poreikis labai padidėjo.
Daugiausia naftos išteklių turi Saudo Arabija, Iranas, Irakas, Kuveitas ir Rusija.
Naftos ištekliai senka. Manoma, kad išžvalgytų naftos telkinių turėtų užtekti 40 metų. Be to, deginant naftą į atmosferą patenka daug anglies dioksido. Manoma, todėl stiprėja šiltnamio efektas. Dėl šių priežasčių ieškoma kitų energijos šaltinių – statomos hidroelektrinės, vėjo (Lietuvoje jos nėra taip paplitusios kaip Vokietijoje, daugiausia jų Žemaitijoje) ir saulės jėgainės.
Naftos yra ir Lietuvoje, bet dar ne visi telkiniai išžvalgyti. Pirmieji naftos pėdsakai pastebėti 1949 m. Vilniaus krašte, o pirmasis pramoninis naftos telkinys aptiktas 1968 m. Vakarų Lietuvoje – Šiūparių kaime netoli Gargždų. 1972 m. pradėta statyti Mažeikių naftos perdirbimo gamykla veikti pradėjo 1980-aisiais. Šiandien AB „ORLEN Lietuva“ priklausanti naftos perdirbimo įmonė per metus gali perdirbti 15 mln. tonų naftos. 1966 m. pradėti tiesti pirmieji naftos transportavimo vamzdynai, o dabar bendrovei priklauso apie 500 km Lietuvos teritorijoje nutiestų naftos ir jos produktų vamzdynų.
