Saugomose teritorijose palapines pasistatę poilsiautojai negailestingai baudžiami. Bet jei draustinyje lyg niekur nieko išdygsta nelegalus gyvenamųjų namų kvartalas, tie patys valdininkai ima sukti galvas, ką daryti, kad įžūlūs statytojai išneštų sveiką kailį. Būtent taip atsitiko Kauno rajone esančiame Kamšos draustinyje.

R. Baškytę stebina prokurorų sprendimas

Už saugomų teritorijų režimo pažeidimą, priklausomai nuo saugomos teritorijos statuso, pagal Administracinių pažeidimų kodeksą gresia įspėjimas arba bauda nuo 28 eurų.

Spaudoje nesenai pasirodė komiška istorija, kad tai savo kailiu pajuto nuosavoje žemėje, bet ne oficialioje stovyklavietėje palapinę pasistatęs miško savininkas. Kai saugomo parko darbuotojai pamatė stovyklaujantį vyrą, jam skyrė baudą. Pasirodo, saugomose teritorijose bet kur palapinės statyti negalima. Visai nesvarbu, kad įsikuri nuosavoje žemėje.

Tačiau visai kiti standartai taikomi tuomet, kai paaiškėja, jog valstybės saugomoje teritorijoje stebuklingai kaip grybai po lietaus išdygsta gyvenamieji namai. Tokia situacija susiklostė Kauno marių regioninio parko teritorijoje esančiame Kamšos draustinyje.

Čia per keletą metų pastatyta 14 gyvenamųjų namų. Ir netrukus išdygs dar 6. Tai yra labai graži vieta, esanti 7 km į vakarus nuo Kauno, tarp Marvelės ir Akademijos, Nemuno kairiajame krante.

Draustinis įkurtas 1960 metais, siekiant apsaugoti nykstančias augalų ir gyvūnų rūšis. Tik dabar apie šias statybas sužinoję aplinkosaugininkai skėsčioja rankomis. Draustinyje tokios statybos negalėjo vykti ir tie namai čia stovi nelegaliai. Tačiau kur kas įdomiau yra tai, kad nepaisant to, statybas palaimino Kauno rajono savivaldybė, išdavusi statybos leidimus.

Kauno marių regioninio parko direktorė Nijolė Eidukaitienė atsisakė kalbėti su žurnalistais, motyvuodama tuo, kad vyksta tyrimas ir ji nenorinti jam pakenkti. Direktorė sakė, kad geriausiai situaciją žino ne parkas, kurio valdose nelegaliai iš peties dirbo statybininkai, bet Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT).

Šios tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė, kuri pati neseniai apsilankė Kamšos draustinyje, teigė, kad šis atvejis primena Kuršių neriją krėtusį botelių skandalą.
Ji teigė, kad tyrimą pradėjo ir prokurorai. Tačiau jų pasiūlymas R. Baškytę nustebino.

„Draustinio teritorijoje pastatyta 14 namų ir dar šeši ar septyni suplanuoti. Prokuratūra parašė, kad tiesiog turime pakeisti draustinio ribą. Manau, kad ne taip ginamas viešasis interesas. Mes važiavome pasižiūrėti, kaip atrodo teritorija ir kas ten yra padaryta. Situacija yra tokia, kad pastatai stovi draustinio teritorijoje, bet pastatyti su savivaldybės leidimu. Čia panašiai kaip ir Kuršių nerijoje, kai visos institucijos, kurios dalyvavo procese, palaimino, išdavė leidimą, o tai yra neteisėtos statybos. Juk tai yra valstybės saugoma teritorija“, - sakė R. Baškytė.

Ji priminė Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nuostatą: „Gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama: statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą)."

Savivaldybė teigė nežinojusi, kad tai draustinis

Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Marius Torrau teigė, kad VSTT informacija tuo metu, kai buvo išduoti leidimai statybai, buvo sunkiai prieinama ir savivaldybė neturėjo galimybės gauti pilnos informacijos.

„Mūsų kompetencija yra išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal viešai prieinamus duomenis ir pagal nekilnojamo turto registro duomenis. Pagal šio registro duomenis, kai buvo išduodami leidimai statybai, nei vienam iš sklypų nebuvo įregistruotas draustinio apribojimas. Tuo laikotarpiu, kai buvo išdavinėjami statybos leidimai, VSTT kadastras nebuvo viešai prieinamas tokioje apimtyje, kad galima būtų identifikuoti, kur yra jų įregistruota draustinio riba. Tai yra VSTT aplaidumas“, - sakė M. Torrau.

Anot pašnekovo, draustinio riba gali būti netiksli: „Klausimą nagrinėjo Kauno apygardos prokuratūra ir ji savo išvadose pasakė, kad draustinio steigimo dokumentuose buvo konstatuota, kad Kamšos draustinio riba sutampa su Kamšos miško riba. O miškas yra už gyvenamojo kvartalo ribų. Draustinio planas buvo rengiamas ant žemėlapio su flomasteriais, tai buvo ne skaitmeninė forma ir vėliau nuo seno ranka braižyto plano jis buvo skaitmeninamas ir šioje vietoje atsirado nesutapimas. Prokurorė net nurodė VSTT ir Aplinkos ministerijai imtis priemonių, kad draustinio riba būtų patikslinta.“

Vis dėlto skyriaus vedėjas sutinka, kad šiuo metu pastatai yra draustinyje. Bet jis gynėsi, kad jei savivaldybė būtų tai žinojusi, nebūtų išdavusi statybos leidimų:

„Tai buvo ne piktybinis nusikaltimas, o rezultatas VSTT duomenų tinkamos sklaidos kituose registruose ir informacijos prieinamumo nebuvimo. Draustinio tikslas buvo saugoti augmeniją ir gyvūniją Kamšos miške, o dabartinės draustinio ribos išlenda iš miško tikrai daug. Po 30 metrų tai nėra kelių metrų paklaidos klausimas.“

Prokurorė nemano, kad pastatus reikia griauti

Tyrimą dėl statybų draustinyje pradėjo ir Kauno apygardos prokuratūra. Bet jos pasiūlytas sprendimas aplinkosaugininkus stebina.

Atsisakoma vertinti, ar buvo teisinis pagrindas išduoti statybos leidimus, bet siūloma peržiūrėti, ar šiame draustinyje yra ką saugoti. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Solveiga Gradzevičienė teigė, kad Aplinkos ministerija turi įrodyti, jog draustinis saugo vertybes.

Prokurorės nuomone, griauti nelegalių statybų nėra reikalo. Vietoje to, ji įspėjo savivaldybę, kad ji dalindama statybų leidimus, daugiau nepažeidinėtų galiojančių įstatymų.

„Esame pavedę Aplinkos ministerijai įvertinti vertingąsias savybes ir įpareigojome savivaldybę, kad kai spręs klausimą dėl kitų sklypų statybų, nepažeidinėtų įstatymų. Aplinkos ministerija yra sudariusi komisiją, kuri šiuo metu sprendžia situaciją vietoje. Mes atsisakėme griauti pastatus ir šiam momentui jie ten liks. Reikia pasverti, kas yra pažeista statant namus, mes pritrūkome duomenų, kas toje teritorijoje buvo naudinga ir kokios vertybės ten sunaikintos. Aplinkos ministerija turi spręsti, ką daryti su šia teritorija. Mes manome, kad 14 namų griauti yra neadekvatu“, - teigė S. Gradzevičienė.

Pasak prokurorės, Aplinkos ministerija gali skųsti šį nutarimą:

„Reikia įvertinti, kokia žala šiomis statybomis buvo padaryta, o to mes negalėjome nustatyti, nes neturime jokių duomenų, kokios ten tos vertingosios savybės buvo sugadintos. Teritorija į saugomas teritorijas turi būti įtraukiama pagrįstai, o ne tiesiog: sugalvojau ir įtraukiau. Ten buvo pakraštėlis. Be to, jeigu vertingosios savybės buvo sunaikintos, svarbu įvertinti, ar įmanoma jas atstatyti. Jeigu nugriausime namus ir iš to nieko nebus ir negalima atkurti vertybių, tai koks tuomet tikslas? Faktas yra tas, kad ta vieta dabar nebeatitinka saugomos teritorijos savybių, galbūt yra pagrindas ją išbraukti iš saugomų teritorijų, kad jau taip išėjo.“

Tokia prokurorės, turinčios ginti viešąjį interesą, poziciją papiktino Lietuvoje gerai žinomą gamtininką, įnirtingai kovojantį su nelegaliomis statybomis. Nenorėjęs savo tapatybės atskleisti aplinkosaugininkas piktinosi:

„Tai yra absurdas. Vadovaujantis tokiu principu, savivaldybės gali bet kur dalinti statybos leidimus, neatsižvelgdamos į Saugomų teritorijų įstatymą. O paskui, kai namai jau stovi, ieškosime būdų kaip juos įteisinti. Jei taip, tai turėsime išnaikinti daugelį Lietuvos saugomų teritorijų. Čia panašiai, kai girtas vairuotojas atsitrenkia į stulpą ir išlipęs piktinasi: kas čia tą stulpą ne vietoje pastatė."

Padaryta žala

Aplinkos ministerija sukūrė komisiją, kuri nagrinėja, kaip buvo pakenkta gamtai neleistinoje vietoje statant pastatus. Komisijai vadovauja Saugomų teritorijų strategijos skyriaus vedėjas Algirdas Klimavičius. Jis teigė, kad kokios draustinio ribos bebūtų, jų reikia laikytis.

„Mes turėjome užduotį įvertinti, kaip pakenkta gamtinei aplinkai statant pastatus, bet mes visai neanalizavome teisinių klausimų. Keliolika pastatų pastatyta draustinyje. Panašu, kad statant juos senas miškas nebuvo pažeistas ir iškirstas, bet poveikis tam senam miškui yra akivaizdus. Namai pastatyti prie miško ribos, laukuose, kurie buvo įtraukti į draustinį“, - kalbėjo A. Klimavičius.

Komentuodamas savivaldybės kalbas apie netikslias draustinio ribas, specialistas teigė, kad tokios kalbos būtų išmintingos prieš pradedant statybas:

„Tada jiems reikėjo kelti tokį klausimą. Dabar įstatymas yra pažeistas ir pastatai stovi draustinyje, kalbėti apie tai galima, bet atsakomybės klausimas dėl to nedingsta. Galbūt draustinio ribos gali būti kitokios, bet jų vis tiek privaloma laikytis.“

Ministras linkęs žemai nusilenkti

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, laikėsi kur kas švelnesnės pozicijos nei R. Baškytė ir A. Klimavičius. Jis svarstė, kad jei labai reikės, nelegaliems statytojams bus žemai nusilenkta ir draustinio ribos galės būti ir perbraižytos. Tiesa, jis pažymėjo, kad pirmiausia reikia įvertinti, ar draustinyje tikrai yra ką saugoti.

„Gyvenimiška situacija. Keistoka, nes išduodant leidimą statyti turėtų būti atsižvelgiama į tai, ar tai yra saugoma teritorija, ar ne. Bet kažkaip užmirštame ir leidžiame statyti: pastatome pastatus, paskui norime nugriauti. Reikia pasižiūrėti - jeigu ten yra ką saugoti, jeigu yra kažkokios buveinės, tuomet reikia pasvarstyti rimčiau, bet jeigu tai nėra kažkas ypatingo, galima draustinio ribas pakeisti ir problema išsispręs“, - sakė K. Trečiokas.

Vis dėlto ministras šią situaciją vadina pamokančia: „Būtų gerai, kad neeitume paskui problemą - tuomet, kai jau reikia prokurorams aiškintis ir žmonės patenka į spąstus. Bet kartais jie ir savanoriškai padaro ir galvoja, kad kaip nors išsisuksime. Reikėtų galvoti prieš išduodant leidimus statyboms. Visi sudeda parašus, duoda leidimus, o po to paaiškėja, kad tai nelegalu.“

Įžvelgia korupciją

Europarlamentaras ir buvęs Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis šioje situacijoje įžvelgia korupcijos apraiškų. Jis mano, kad Aplinkos ministerija turėtų laikytis žymiai principingesnės pozicijos ir kilti į kovą su nelegaliais statytojais. Anot jo, svarbiausia - apginti viešąjį interesą.

„Statiniai atsiranda turėdami visus leidimus, tačiau jie yra išduodami neteisėtai. Manau, kad šioje vietoje yra neišspręstas valdininkų, išduodančių leidimus valstybės vardu, asmeninės atsakomybės klausimas. Kaip ir už ką duoda leidimus, čia atskira tema. Čia daryčiau prielaidą, kad tai vienareikšmiškai yra korupcija viena ar kita forma. Bet jie duoda leidimus valstybės vardu ir tas žmogus, kuris pasistato statinį, jį nugriovus kreipiasi į valstybę ir ji turi kompensuoti milijonus. O tas žmogus, kuris atliko galimai korupcinius veiksmus, iš viso už nieką neatsako, jis geriausiu atveju netenka pareigų. Kai buvau ministru, norėjau keisti įstatymus, kad tokiu atveju už nuostolius, padarytus valstybei, turėtų atlyginti tas, kas leidimą išdavė“, - kalbėjo V. Mazuronis.

Galiausiai buvęs ministras laikosi pozicijos, kad nelegaliems statytojams lankstytis nereikėtų. Jis kategoriškai nesutinka su prokurorės nuomone, kad parko ribas reikia perbraižyti: „Tai yra nesąmonė, juk teisės aktai atbuline data neveikia. Nepriklausomai nuo to, kad šiandien išbrauksime tą teritoriją iš saugomų sąrašo, bet namas buvo pastatytas tuomet, kai jis buvo saugomoje teritorijoje, tai nieko nekeičia, tai vis dar yra neteisėtas pastatas. Neseniai Druskininkų atveju tai buvo padaryta ir tokiu būdu buvo įteisinti tokie dalykai. Mano manymu, tai yra dangstymas galimai korupcinių sprendimų.“

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Grynas.lt

Autoriai: Birutė Davidonytė

Komentarai (6)