Suvalkų koridorius – vieta, kur gali prasidėti Rusijos karas su NATO (32)
Buvęs Lenkijos gynybos ministro pavaduotojas, profesorius Romualdas Szeremietiewas tvirtina, kad Suvalkų koridorius taptų svarbiausia vieta, jeigu Rusija nuspręstų pradėti karą.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Suvalkų koridorius – arba Suvalkų spraga – sąlyginis teritorijos Lenkijos šiaurės rytuose, tarp Kaliningrado ir Baltarusijos, pavadinimas, rašo „Slon Magazine“ redaktorius Michailas Tiščenka portale „slon.ru“.
Rusijos ir NATO šalių hipotetinio konflikto scenarijuose jam numatomas pagrindinis vaidmuo. Aljanse būgštaujama (šiuos būgštavimus neseniai išsakė JAV sausumos pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas), kad Rusijos ir Baltarusijos kariuomenės gali užimti šią teritoriją, atkirsdamos Baltijos šalis nuo jų NATO sąjungininkių.
Sąjungininkėms tai savo ruožtu yra svarbiausia kryptis kariniams daliniams permesti ir galimai kontratakai surengti.
Beje, agentūra „Stratford“ mano, kad Suvalkų koridoriaus reikšmės nereikėtų pervertinti. Rusija, pasak analitikų, toliau didins karines pajėgas Kaliningrade ir bandys sustiprinti savo pozicijas Baltarusijoje. Tačiau bandymas užimti teritoriją tarp jų, tai yra pradėti tiesioginę konfrontaciją su NATO, kainuotų labai brangiai.
Šiandien kai kurie analitikai lygina šį rajoną su Fuldos koridoriumi – Vokietijos sritimi, kurios dalis Šaltojo karo metais atsidūrė tarp dviejų Vokietijų – per ją ėjo VFR ir VDR siena, kuri faktiškai buvo NATO šalių ir sovietinio bloko skiriamoji linija.
Ši sritis buvo laikoma viena iš labiausiai tikėtinų krypčių, kuria sovietų kariuomenė gali brautis į Vakarų Europą (anksčiau, vykstant Antrajam pasauliniam karui, amerikiečių kariuomenė per ją verždavosi į Vokietijos vidines sritis). Iš abiejų pusių prie jos buvo sutelktos karinės pajėgos: koridorių kontroliavo JAV armijos V korpusas ir SSRS 8-oji gvardijos armija.
Tačiau kalbant apie Suvalkų koridorių – maždaug 65 kilometrų pločio žemės ruožą – situacija yra kitokia. Kalbama ne apie hipotetinio Rusijos kariuomenės smūgio kryptį, o apie atskirų NATO šalių – Baltijos šalių, kurios galimo karinio konflikto atveju negalės apsiginti vienos – blokados grėsmę. Ypač turint galvoje, kad Rusija su savo karinėmis pajėgomis Baltijos jūros regione turi daug galimybių sutrukdyti Baltijos šalių sąjungininkėms padėti joms iš jūros.
Na, o jeigu įsivaizduosime, kad Rusija iš tiesų galėtų pamėginti perimti Suvalkų koridoriaus kontrolę, tai išprovokuotų tokio masto karinį konfliktą, kad užimta teritorija gana greitai prarastų savo reikšmę. Kur kas svarbesnis bus, pavyzdžiui, Kaliningradas – Rusijos forpostas, kuris, be kitų dalykų, suteikia galimybę vykdyti karinio jūrų laivyno operacijas prieš NATO pajėgas (Kaliningrade yra Rusijos Baltijos laivyno štabas).
Šaltojo karo metu Fuldos koridoriaus kontrolė buvo vertinama kaip veiksnys, nuo kurio gali priklausyti pats NATO egzistavimas konflikto su sovietiniu bloku atveju. Hipotetinis Suvalkų koridoriaus užgrobimas galėtų tapti didelio karo pradžia, bet ne tiesiogine grėsme visam Aljansui.
Baltijos šalims, priklausomoms nuo Aljanso karinės paramos, Suvalkų koridorius bet kuriuo atveju lieka pagrindinė kryptis sausumos pajėgų ryšiui su sąjungininkėmis palaikyti. Kai kurioms NATO šalims tokio koridoriaus egzistavimas ir įsivaizduojamos jo užgrobimo grėsmės – pretekstas stiprinti Aljanso pajėgas Rytų Europoje.
Kilus hipotetiniam konfliktui Rusija galėtų išpešti sau naudos iš ribotų sausumos pajėgų ryšio palaikymo galimybių, kurias turi Baltijos valstybės ir kitos Aljanso narės. Tačiau įsivėlimas į tokį konfliktą akivaizdžiai būtų avantiūra.
Šaliai, kuri išgyvena ekonominę krizę, būtų sunku finansuoti dalyvavimą dar viename konflikte, tikėtina – pasauliniame, turint omenyje, kad kiti konfliktai – Ukrainoje ir Sirijoje – iki šiol dar nebaigti. Jau nekalbant apie tai, kad išeitum iš jo nugalėtoja.
