Pastaraisiais metais eismo saugumo situacija Lietuvos gatvėse ir keliuose gerėja, tačiau vis dar išliekame šalis su vienu didžiausiu žuvusiųjų skaičiumi Europos Sąjungoje. Specialistai pabrėžia, kad sumažinti žuvusiųjų skaičių galima tik nuosekliai investuojant į eismo saugumo infrastruktūros kokybę.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (LAKD) duomenimis, pernai mūsų šalies keliuose žuvo 241 ir buvo sužeisti 3777 žmonės. Palyginti, 2010 m. šie rodikliai siekė 299 ir 4230, o prieš dešimtmetį – 773 ir 8466.

„Per pastarąjį dešimtmetį įgyvendintos eismo saugumo priemonės Lietuvos keliuose eismo įvykių skaičių sumažino beveik dvigubai. Nepaisant to, pagal žuvusiųjų keliuose skaičių esame treti nuo galo ES ir lenkiame tik Latviją ir Rumuniją. Akivaizdu, kad dar yra kur tobulėti“, – sako eismo saugumo infrastruktūros bendrovės „Biseris“ direktorius Paulius Arštikys.

Anot jo, pasaulyje yra išrandama nemažai gyvybes gelbstinčių naujovių, kai kuriuos jų šiuo metu išbandomos mūsų šalies keliuose. Jų įdiegimas visoje Lietuvoje gali ženkliai sumažinti eismo įvykių bei žuvusiųjų skaičių.

Išmanūs kelio ženklai

Išmaniuose kelio ženkluose gali atsirasti tuo metu svarbi informacija apie eismo spūstis, slidžią kelio dangą ar net įspėjantis apie atsakomybę už kelių eismo taisyklių nesilaikymą. Vilniuje neseniai įrengtas pirmasis Lietuvoje automobilio greitį ir baudą už jo viršijimą rodantis ženklas. Jis gali naudoti saulės energiją, tad gali būti naudojamas net ten, kur nėra elektros tiekimo.

„Tyrimai parodė, kad ženklai rodantys galimą baudos dydį, vairuotojus iškart priverčia sumažinti greitį ir laikytis kelių eismo taisyklių“, – sako P.Arštikys.

Vibraciją sukeliančios eismo juostos

Siekiant atbaidyti vairuotojus lenkti neleistinose, avaringose vietose, neseniai pradėtas bandyti ašinės kelio linijos struktūrinis ženklinimas. Kelio dangoje išpjaunami ir ryškiai raudonai nudažomi įdubimai, kurie, užvažiavus dideliu greičiu, sukelia itin nemalonų dardėjimą – tarsi vežimu per grindinį. Važiavimas tokia „tarka“ siunčia aiškią žinutę nedrausmingam vairuotojui.

LAKD atliko tyrimą vienoje iš naujai paženklintų kelio atkarpų. Buvo nustatyta, kad per valandą tik 12 vairuotojų kirto raudoną, vibruojančią vidurinę kelio juostą, nors anksčiau tai padarydavo per tūkstantį pažeidėjų. P. Arštikio teigimu, vien toks ženklinimas galėtų užkirsti kelią daugeliui eismo įvykių pavojingose atkarpose.

Greičio vidurkio matuokliai

Praktika rodo, kad vairuotojai sumažina greitį tik prieš greičio matuoklį, o kitose kelio atkarpose neretai viršija leistiną greitį. Šią problemą sprendžia vidutinis greičio matavimas. Vaizdo kameros fiksuoja automobilių valstybinius numerius tam tikros kelio atkarpos pradžioje ir pabaigoje. Sistema nustato laiką, per kurį automobilis įveikė atstumą, ir suskaičiuoja jo vidutinį greitį.

Ši naujovė užkerta kelią taisyklių nesilaikymui ten, kur nėra greičio matuoklio ir priverčia vairuotojus laikytis saugaus greičio. „Biserio“ vadovo teigimu, kad ši efektyvi saugumo keliuose didinimo sistema yra ypač paplitusi vakarų valstybėse.

Duobės vietoje kalnelių

Greičio mažinimo kalneliai, neabejotinai, priverčia vairuotojus sumažinti greitį. Bėda ta, kad per juos verčiami važiuoti visi automobiliai – ir viršijantys greitį, ir pavyzdingi eismo dalyviai. Be to, jų nerekomenduojama naudoti gatvėse, kur važiuoja viešasis ir sunkusis transportas. Šią problemą išsprendė švedai, sukūrę naują, inovatyvų greičio mažinimo būdą – dinaminę greičio valdymo sistemą Actibump.

Pakelėje sumontuotiems radarams užfiksavus greičio viršijimą, sistemos modulis kelio dangoje atidaro įmontuotą 6 centimetrų gylio liuką ir pažeidėjas įvažiuoja į nedidelę duobę. Pasak „Biserio“ vadovo, išmanios eismo duobės, priešingai, negu greičio mažinimo kalneliai, nedaro žalos tvarkingų eismo dalyvių automobiliams, nes atsiveria tik greitį viršijantiems pažeidėjams, dėl to gatve gali drąsiai važiuoti ir viešasis transportas. Dinaminė greičio valdymo įranga nekelia triukšmo ir jau yra išbandyta atšiauriomis Skandinavijos oro sąlygomis.

Lazerinės užtvaros

Viena problemiškiausių vietų Lietuvos keliuose yra pėsčiųjų perėjos. Žmonių dėmesį prieš kertant gatvę gali atkreipti ryški ir mirganti (gerai matoma net dienos metu) lazerinė STOP juosta, sumontuota juosmens lygmenyje. Žmogus iškart pastebi ryškų šviečiantį lazerio spindulį.

Dar įspūdingiau atrodo lazerinė STOP siena vairuotojams, įspėjanti, kad perėjoje yra žmonių. Tuo metu skersai gatvės lazerinių šviestuvų pagalba suformuojama 2 metrų aukščio šviečianti raudona užtvara su žmonių siluetais. Ši lyg iš fantastinių filmų nužengusi inovacija kol kas nėra testuojama Lietuvos keliuose, tačiau P. Arštikio teigimu, tokias perėjas įrengti mūsų šalyje yra visos galimybės.

Komentarai (2)