„Volkswagen“, „Opel“, „Renault“ ir kiti gamintojai galutinai keičia savo kryptį: vienintelė perspektyva - elektromobiliai (Video) (25)
Viena iš šių metų jau besibaigiančios Paryžiaus automobilių parodos žvaigždžių – „Volkswagen“ visiškai elektrinis modelis „I.D“. Tai tik prototipas, bet po ketverių metų bendrovė modelį planuoja paleisti į gatves masiškai ir žada, kad jis su visiškai įkrautu akumuliatoriumi nuvažiuos šešis šimtus kilometrų – ne ką mažiau nei įprasti automobiliai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Po dešimtmečio, pasak gamintojo, elektrinių modelių bendrovė parduos bent du milijonus per metus. Panašius pažadus žarsto ir kiti Europos gamintojai. „Opel“ pristato modelį „Ampera-E“, „Renault“ – modelį ‚Zoe“.
Analitikai sako, kad tokie modeliai tarsi pasiteisinimas aplinkosaugininkams dėl pernykščio skandalo, kai tyrėjai bendrovę „Volkswagen“ pričiupo sukčiaujant per dyzelinių variklių taršos testus.
„Dyzeliniai varikliai ir toliau bus plėtojami visame pasaulyje. Daug rinkų labai priklauso nuo dyzelinių variklių. Benzininiai varikliai taip pat bus plėtojami. Tačiau noriu pakartoti – elektriniai varikliai taps pagrindiniu pokyčiu“, – patikino „Volkswagen“ valdybos narys Jurgenas Stackmannas.
Kai žmonės gatvėse pamato netvarkingus automobilius, vargu ar tiki, kad dyzeliniai varikliai gali būti švarūs, net jeigu veikia tvarkingai. Tačiau Europos automobilių gamintojai tuo visuomenę buvo įtikinę ilgą laiką.
Jei tingite skaityti, galite tiesiog peržiūrėti šį vaizdo reportažą (nuo 28:30)
Kai prieš du dešimtmečius Europos Sąjungos šalys ratifikavo taršą mažinti įpareigojančią tarptautinę Kioto sutartį, daug politikų manė, kad raktas į sėkmę yra būtent dyzeliniai varikliai. Transporto priemonių tarša sudaro apie 14 procentų pasaulio taršos šiltnamio efektą keliančiomis anglies dvideginio dujomis.
Dyzeliniai automobiliai tą patį atstumą įveikia sudegindami mažiau degalų nei benzininiai, todėl ir teršia mažiau, – tuo metu svarstė Europos politikai. Jie dyzelinių automobilių kūrėjams pritaikė daug nuolaidų, tarp kurių bene reikšmingiausios – mokesčių lengvatos.
Šitaip iš pradžių tik dešimtadalį naujų automobilių pardavimų sudarę dyzeliniai modeliai per du dešimtmečius pasivijo ir netgi nežymiai aplenkė benzininius. Tačiau dažnas švaraus dyzelio argumentu suabejojo, kai pernai „Volkswagen“ pripažino – apie vienuolika milijonų bendrovės dyzelinių automobilių turėjo specialią sukčiavimo įrangą. Ji atpažindavo, kada automobilį pasiruošę tikrinti aplinkosaugininkai ir automatiškai įjungdavo kitą režimą – apsimesdavo neteršiantys, kai gatvėse toliau teršdavo.
Tokių automobilių vienuolika milijonų ir bendrovė pažadėjo juos sutvarkyti, bet kol kas sutvarkė apie milijoną. „Volkswagen“ delsia, nes nenori nuvilti vartotojų, – sako skeptikai. Esą kai jie sės prie nebeteršiančio automobilio vairo, pastebės, kad jis tapo nerangus ir nusivils važiavimo kokybe. Todėl dabar dažnas klausia – argi taip sunku pagaminti smagiai važiuojantį, bet švarų dyzelinį variklį, kad tenka net sukčiauti?
Į tokį klausimą atsakinėdami ekspertai iš pradžių primena apie skirtingą benzininių ir dyzelinių variklių veikimo principą. Benzininiuose varikliuose degalus užkuria kibirkštis. Jai reikia itin degaus kuro, todėl benzinas paprastai būna labai perdirbtas. Vaizdžiai tariant, taip praskiestas, kad jame liktų lengviausiai užsidegančios medžiagos. Stipriajai perdirbto benzino sudėtis nesudėtinga, todėl akivaizdu ir kokios taršos dalelės išsiskirs jam degant. Inžinieriams užtenka sukonstruoti prietaisus, pavyzdžiui, katalizatorių, kurie per chemines reakcijas neutralizuotų taršą ir išmestų tik įprastą anglies dioksidą. Jis nors ir sukelia šiltnamio efektą, žmogaus plaučiams visai nepavojingas.
Dyzeliniai varikliai veikia degalus kaitindami ir spausdami, bet tiesiogiai kibirkšties nenaudoja. Įkaitę ir suspausti degalai užsiliepsnoja patys. Taip variklis neiššvaisto energijos, visą ją nukreipia ratams sukti, todėl veikia taupiau. Tačiau suspausti reikia vaizdžiai, tariant, tirštesnius, mažiau perdirbtus degalus. Juose daugiau įvairių medžiagų, todėl sunku sukonstruoti tokius prietaisus, kurie sugebėtų neutralizuoti visus teršalus. Kai kurie jų, pavyzdžiui, azoto dioksidas, labai pavojingi žmogaus plaučiams.
Apie šoktelėjusį jų kiekį įspėja didžiausių Europos miestų – Londono, Paryžiaus, Milano, Miuncheno aplinkosaugininkai. Europos Sąjunga drausmino dyzelinių variklių gamintojus nustatydama vis griežtesnius vadinamuosius euro taršos reikalavimus, kurių naujausias – „Euro šeši“. Po „Volkswagen“ sukčiavimo skandalo Bendrijos tyrėjai automobilius nuo kitų metų rudens tikrins ne specialiais testais, bet tiesiog važinėjančius gatvėse.
Panašius testus su 26 naujais modeliais jau atlikę Transporto ir aplinkos centro aplinkosaugininkai įspėja, kad dažnas modelis nesugeba laikytis „Euro 6“ standartų.
Pavyzdžiui, „Fiat 500 X“ dyzelinis modelis gatvėse teršia penkiolika kartų daugiau nei galima. Minėto „Volkswagen“ modelis „Polo“ teršia du kartus daugiau, bet šį modelį aplinkosaugininkai pagyrė kaip vieną švariausių.
Europos Komisija po gamintojų prašymų sutiko per ateinančius dvejus metus leisti nustatytą normą viršyti panašiai kaip „Polo“ modelis. Tačiau Vokietijos regionams atstovaujantys Aukštieji parlamento rūmai Bundesratas savo teisiškai dar neįpareigojančioje rezoliucijoje nurodė per ateinančius 14 metų pereiti prie visiškai neteršiančių variklių ir paragino tokį patį tikslą iškelti visai Europos Sąjungai.
Kritikai sako, kad toliaregiškesni pasirodė amerikiečių bei Rytų Azijos gamintojai, kurie vietoj dyzelinių variklių kuria hibridinius ar net visiškai elektrinius modelius. Bendrovė „Tesla“ jau kitąmet į gatves išleidžia pirmą plačiajai visuomenei prieinamą masinį „Model 3“. Jis su visiškai įkrauta baterija gali nuvažiuoti pusketvirto šimto kilometrų. Toks modelis kainuoja kiek daugiau nei 30 tūkstančių eurų ir jį iš anksto užsisakė apie keturis šimtus tūkstančių žmonių. „Tesla“ žada ir daugiau modelių.
„Mūsų modeliai „S“ ir „X“ jau gali nuvažiuoti daugiau nei 600 kilometrų. Tačiau dar svarbiau tai, kad mes turime tinklą, kuris leidžia labai greitai krauti baterijas. Mes siūlome ne tik elektrinius automobilius, bet visą elektrinę sistemą“, – gyrėsi „Tesla“ viešųjų ryšių atstovas Charlesas Delaville`as.
„Tesla“ stato milžinišką gamyklą, kurioje masiškai gamins daug energijos sugebančias išlaikyti baterijas. Optimistai sako, kad šitaip elektriniai automobiliai pagaliau paims viršų. Juos inžinieriai jau daugiau nei prieš šimtmetį sukonstruodavo tylesnius, patogesnius ir lengviau valdomus. Tačiau be patvarių baterijų jie buvo lėtesni ir trumpiau važiuojantys nei varomi degalais, todėl kuriam laikui buvo pasitraukę iš rinkos.
Algirdas Acus, LRT TV naujienų tarnyba
