Mobiliojo interneto greitis spėriai artinasi prie šviesolaidžio, o į konkurencinę pasiutpolkę įsisukę Lietuvos operatoriai ėmė nebeskaičiuoti persiųstų duomenų. Gal atėjo laikas kirpti laidus ir pradėti naudotis belaidžiu ryšiu? Ir, jei jau taip, kuo skiriasi mobiliojo interneto pasiūlymai?

Siekdamas tai išsiaiškinti išbandžiau didžiųjų ryšio paslaugų tiekėjų – „Bitės“, „Tele2“, „Telia“ ir „Telecentro“ – neribotas mobiliojo interneto paslaugas.

Tokia idėja kilo dar prieš pusmetį. 2016-ųjų rugpjūtį „Tele2“ pasiskelbė pirmoji Lietuvoje pristačiusi išties neribotą mobilųjį internetą namams. Iš pradžių ketinau tik patikrinti, ar tas internetas iš tiesų neturi lubų. Bet tada savo beribius planus pristatė ir konkurentai. O visada „pūstis kiek telpa“ siūlęs „Telecentras“ pristatė dar ir išmaniąją televiziją, kuri veikia tuo pačiu mobiliuoju „Mezon“ ryšiu.

Žodžiu, eilinis pažaidimas, apie kurį straipsnio rašyti neketinau, virto pusmečio trukmės testu. O nutylėti tokį grandiozinį projektą būtų tikra nuodėmė.

Kiekvieno operatoriaus paslaugomis naudojausi daugiau nei mėnesį (būtent dėl to testas taip ilgai užtruko). Mobilusis internetas pakeitė pagrindinį namų „WiFi“ tinklą. Tiesa, turimų „laidinių“ paslaugų – 100 Mbps spartos interneto (taip, šviesolaidžio karalystės sostinėje yra vietų, kur didesnės spartos internetas neprieinamas) ir išmaniosios televizijos – nenutraukiau, taigi iš bėdos visada turėjau galimybę persijungti prie kito tinklo. Retsykiais taip ir pasielgdavau.

Dar vienas svarbus dalykas: įrangą ir korteles visais atvejais suteikė patys tiekėjai, o tai reiškia, kad teoriškai visi jie turėjo galimybę vartotojui tinkle suteikti prioritetą. Bet nė vienas neprisipažino tai daręs.

Pradžia – silpnoka

Pirmasis kankinys – „Tele2“. Kaip jau minėjau, iš pradžių ketinau tik patikrinti, ar iš tiesų jų internetas yra visiškai neribotas. Svarsčiau visam mėnesiui įjungti ir palikti suktis „Netflix“ ar „Youtube“ transliaciją. Bet tai neparodytų realaus naudojimo, be to, tam užtenka vos 1–2 megabitų per sekundę srauto, taigi ir įspūdingų skaičių „neprisuktų“. Planas pasikeitė: tiesiog naudojausi šiuo ryšiu kaip pagrindiniu namų internetu, kad pamatyčiau, ar jo užtenka vidutiniam vartotojui (bent jau save tokiu laikau).

Dar prieš bandymą žinojau, kad duomenų klausimu nesu labai reiklus. Daugiausiai duomenų „ryjantis“ mūsų su žmona pomėgis yra filmai ir serialai, kuriuos tuo metu žiūrėjome per dvi platformas – „Netflix“ ir „Viaplay“ (neskaitant televizijos). Visa kita – feisbukas, paštas, šiek tiek muzikos ir panašios smulkmenos.

Visgi ataskaitoje pamatytas skaičius nustebino. Galvojau, kad per mėnesį turėjome persiųsti kelis šimtus gigabaitų (GB). Na, bent jau šimtą. Kur tau! Per rugsėjį prikapsėjo vos 38 GB. Kaip didžiajam interneto piratų užtarėjui – silpnokai... Reiks pasitempti.

Su interneto spartos problemomis testavimo metu nesusidūriau, o matavimų metu ji vidutiniškai siekė 40–50 Mbps (išsiuntimas – 20–30 Mbps).

Vienas nesklandumas

Spalis. Į namus atkeliauja naujas maršrutizatorius ir tuomet dar „Omnitel“ (dabar – „Telia“) kortelė. Mėnuo, kaip ir gyvenimas, prabėga nepastebėtai. O aš skubu registruotis operatoriaus svetainėje, kad gaučiau ataskaitą apie sunaudotus duomenis – smalsu, ar pavyko bent kiek pasitempti.

Deja, atsitrenkiu į sieną – suvedus prašomus duomenis išmetamas pranešimas apie „profilaktinius sistemų patikrinimo darbus“, kurie turėtų tęstis 15 minučių, bet ir po 4 valandų niekas nepasikeičia. Merfio darbas, ne kitaip.

Skaičius gavau iš „Telia“ atstovo. Anot jo, per nepilną spalio mėnesį sunaudojau beveik 39 GB, o per 11 lapkričio dienų – antra tiek. Iš viso – beveik 78 GB. Jau rimčiau. Bet vis tiek ne mano sapnuoti keli šimtai gigabaitų.

Minėta nesėkminga registracija buvo vienintelis nesklandumas, su kuriuo susidūriau, visą mėnesį ryšys veikė patikimai ir stabiliai, spartos taip pat netrūko – ji, bent jau matuojant, vidutiniškai siekė 40–60 Mbps (išsiuntimas – 20–40 Mbps).

TV bet kur... mieste

Rudens pabaigą ir žiemos pradžią pasitikau su „Lietuvos radijo ir televizijos centro“ mobiliuoju 4G internetu „Mezon“ bei tuo pačiu ryšiu teikiama belaide išmaniąja televizija. Ši televizija, šiaip jau, turėjo bent mėnesiui visiškai pakeisti tą, kuria naudojamės įprastai ir už kurią mokame. Bet, kaip mūsų namuose sakoma, Gediminas planuoja, o žmona juokiasi.

Ponia kelis sykius pabandė maigyti kitokį pultelį, bet kažkas nepatiko, kažko nerado ir (iš pradžių slapčiomis, o vėliau jau ir demonstratyviai) naudojosi tik „senąja“ IPTV. Taigi jei prie naujo „WiFi“ prijungdavau visus namų įrenginius, įskaitant žmonos telefoną, tai „Mezon“ televiziją testavau vienas. Kai man tai buvo leidžiama.

Tiesa, ir pats šiai televizijai turėjau priekaištų. Viskas prasidėjo nuo to, kad namuose viską sujungus taip, kaip buvo nurodyta, televizija neveikė. Kitą dieną kreipusis pagalbos paaiškėjo, kad priedėlyje nebuvo įjungtas interneto ryšys. Keistoka problema. Nusipirkęs telefoną juk neieškai, kaip jame įjungti mobilųjį ryšį.

Naudojantis pastebėjau ir kitokių „kliurkų“ ar nepatogumų. Tarkim, prasukant įrašus ekrane nerodoma, kiek jie prasisuko. Arba archyve ieškant laidų „šokinėjama“ tarp dienų. Į „Mėgstamus“ galima įrašyti ne laidas, o TV kanalus. Sykį niekaip nepavyko atsukti vienos laidos – įrašas vis užstrigdavo pačioje pradžioje. Bet tai buvo pavienis atvejis, be to, paslauga naudojausi po jos pristatymo praėjus vos mėnesiui, taigi atsitiktiniai nesklandumai atleistini.

Savo pastabas perdaviau „Telecentro“ atstovams ir, kiek žinau, jos taisomos arba jau ištaisytos.

Apskritai ši išmanioji televizija turi visas reikalingas funkcijas – laidų atsukimas, dviejų savaičių įrašai, kalbų nustatymas, radijas, orai, „Youtube“ programėlė... Jos valdymas gana nesudėtingas ir lengvai perprantamas. Nors tobulėti yra kur (pvz., filmų nuoma, teminiai kanalų paketai ir kt.)

Mezon“ internetas – patikimesnis reikalas. Brangiausio plano vartotojams žadami „iki 30 Mbps“ iš tiesų ir yra maždaug 30 Mbps. Sparta sumažėja tik vienu metu naudojantis internetu ir žiūrint televiziją (nes jei naudojamas tas pats mobiliojo interneto ryšys) – tokiais atvejais sparta gali smukti iki 15–25 Mbps. Kiek liūdniau tai, kad duomenų išsiuntimo sparta, bent jau ją tikrinant, neviršijo 4 Mbps.

Be žodžių

Žiema. Rūpintis namų ryšiu atidūzgia „Bitė“. Prijungiu maršrutizatorių, nustatau tinklą ir... gyvenu kaip gyvenęs. Na, gerai, dar buvo didžiosios metų šventės, iškart po jų skridau į parodą „CES 2017“ Las Vegase, o grįžus beliko pora savaičių „vertinti“ internetą.

Ir, tiesą sakant, esu be žodžių. Tiesiogine šių žodžių prasme. Viskas veikė, problemų neturėjau, prie ko prikibti taip ir nesugalvojau (na, buvo niuansų su „Bitės“ savitarna, bet čia dėl to, kad kortelė ne mano)...

Gerai, lyginant su konkurentais sparta buvo kiek mažesnė: matavimų metu duomenų atsisiuntimo greitis siekė vidutiniškai 30–40 Mbps, išsiuntimo – apie 20 Mbps. Iš kitos pusės, skirtumas ne toks ir didelis.

Kai už lango plaikstosi snaigės, daugiau laiko praleidžiame namuose ir, tikėtina, daugiau naršome. Bet, pasirodo, mūsų šeimynos naršymo įpročių sutrumpėjusios dienos nepakeitė. Per kiek daugiau nei mėnesį „Bitės“ mobiliuoju internetu persiuntėme apie 50 GB duomenų. Atsižvelgiant į tai, kad švenčių metu lankėme artimuosius ir dar savaitę buvau išvykęs, rezultatas, galima sakyti, toks pat.

Na ir ką?

Išvadą turiu vieną. Ji gali nuskambėti kaip akivaizdus, neįspūdingas ir apskritai niekam neįdomus faktas, bet neskubėkite uždaryti straipsnio – juk šitiek ištvėrėt!

Dėmesio: bet kur Lietuvoje jau galima turėti nebrangų, neribotą, spartų belaidį internetą, kurio pilnai užteks bet kokioms pramogoms ir namų poreikiams (šiuo metu, su akcijomis, pas visus keturis operatorius 4G internetas namams kainuoja 18–20 eurų per mėnesį).

Paklausite: „Kas čia tokio?“ Ogi štai kas: progresas. Prieš 20 metų prie interneto jungėmės per varinę liniją ir „mėgavomės“ laukdami, kol užsikraus interneto svetainė. Prieš 15 metų duomenų perdavimo sparta iš Lietuvos į globalų internetą siekė 77 Mbps. Prieš dešimtmetį didžiausia inovacija pasaulyje buvo „iPhone“, kuris prie interneto jungėsi 2G ryšiu. Prieš 5 metus dar tik mokėmės tarti „keturi gie“ ir lyg stebuklo vieno operatoriaus tinkle ieškojome stebuklus žadančio ryšio „salų“ didmiesčiuose. Šiandien net atokiausioje sodyboje galime čilinti su „Netflix“.

Sveiki atvykę į ateitį. Varom toliau!

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Autoriai: Gediminas Gasiulis

Komentarai (14)