Jau netrukus Lietuvoje pradės veikti sektoriniai greičio matuokliai. Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) specialistai sprendžia paskutinius klausimus ir naujoji sistema bus paleista.

Iš esmės sektorinių greičio matuoklių veikimo principas nėra sudėtingas – fiksuojamas įvažiavimo į sektorių ir išvažiavimo iš sektoriaus laikai bei elementariais matematiniais veiksmais apskaičiuojamas vidutinis transporto priemonės greitis.

„Vairuotojui pravažiavus pirmąją kamerą, užfiksuojamas transporto priemonės valstybinis registracijos numeris ir siunčiamas į centrinę programinę įrangą.

Kelio ruože esanti antroji kamera atlieka analogiškai tą patį procesą ir tik tuomet centrinėje programinėje įrangoje gauti duomenys iš abiejų kamerų yra sulyginami, išskaičiuojamas vidutinis greitis.

Jeigu užfiksuojamas vidutinio greičio viršijimas, centrinė programinė įranga išsiunčia apjungtą duomenų paketą į Administracinių nusižengimų registrą, kur ir suformuojamas pažeidimo protokolas“, – teigė Lietuvos automobilių kelių direkcijos specialistas Laurynas Slapšys.

Ne vienam tamsiu paros metu greitį viršijusiam vairuotojui teko prieš savę išvysti ryškiai raudoną radaro blykstę.

Taip radaras apšviečia ir nufotografuoja transporto priemonę. Tiesa, sektoriniai greičio matuokliai nuolat neblyksės.

„Prie kiekvienos kameros, apie 20 m atstumu, po du bus sumontuoti infraraudonųjų spindulių prožektoriai, kurie tamsiu paros metu nuolatos veiks siųsdami spindulius į nukreiptą zoną, kurioje apšviečiami valstybiniai transporto priemonės registracijos numeriai ir šalia esanti kamera, nukreipta į tą pačią zoną, juos užfiksuos“, – teigė L. Slapšys.

Visi vairuotojai žino, kad prieš greičio matuoklius statomi specialūs apie tai įspėjantys kelio ženklai. Kaip bus pasižymėti sektoriniai greičio matuokliai – kol kas neaišku.

„Šiuo metu dar yra svarstomas galutinis sprendimas, koks tiksliai kelio ženklas bus statomas vidutinio greičio matavimo ruožuose.

Tačiau esamas informacinis kelio ženklas – „Automatinė eismo kontrolė“, vadovaujantis KET, puikiai tam tiktų, kadangi jis ir informuoja apie kelio ruožą, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai“, – teigia LAKD atstovas.

Tiksli data, kada pradės veikti naujieji radarai, dar nėra aiški, tačiau laukti, jei taip galima pasakyti, liko nedaug – planuojama, kad tai galėtų būti šių metų pabaiga arba kitų metų pirmasis ketvirtis.

Iš viso bus įrengti 25 nauji sektoriai. Viešą konkursą, kuriame dalyvavo dvi įmonės, laimėjo UAB „Fima“.

Nors atkarpų ilgis skirtingas, atstumas daugumos sektorių ilgis svyruoja nuo 4 iki 7 kilometrų. Tai reiškia, kad šį atstumą bus skaičiuojamas įveiktos distancijos laikais.

Planuojama, kad sektoriniai greičio matuokliai bus pastatyti šiuose keliuose:

Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas (A12) – dvi atkarpos

Šiauliai–Palanga (A11) – dvi atkarpos

Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas (A7) – viena atkarpa

Vilnius–Varėna–Gardinas (A4) – viena atkarpa

Vilnius–Lyda (A15) – viena atkarpa

Vilnius–Minskas (A3) – viena atkarpa

Vilnius–Prienai–Marijampolė (A16) – viena atkarpa

Kaunas–Zarasai–Daugpilis (A6) – dvi atkarpos

Panevėžys–Šiauliai (A9) – viena atkarpa

Panevėžys–Aristava–Sitkūnai (A8) – viena atkarpa

Kaunas–Marijampolė–Suvalkai (A5) – viena atkarpa

Panevėžys–Pasvalys–Ryga (A10) – viena atkarpa

Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas (A12) – viena atkarpa

Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda (141) – dvi atkarpos

Mažeikiai–Plungė–Tauragė (164) – viena atkarpa

Daugpilis–Rokiškis–Panevėžys (122) – viena atkarpa

Vilnius–Švenčionys–Zarasai (102) – viena atkarpa

Vilnius–Polockas (103) – viena atkarpa

Klaipėda–Liepoja (A13) – viena atkarpa

Vilnius–Prienai–Marijampolė (A16) – viena atkarpa

Kaunas–Prienai–Alytus (130) – viena atkarpa

Kaunas–Zarasai–Daugpilis (A6) – viena atkarpa (rezervinė vieta)

Panevėžys–Aristava–Sitkūnai (A8) – viena atkarpa (rezervinė vieta).

Komentarai ()