Laikas imti ir peržiūrėti visą Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK) ir baudų dydžius jame, LRT.lt teigia parlamentarai Kęstutis Masiulis ir Virginijus Sinkevičius. Priešingu atveju ir toliau eismo vandalai šalies keliais skries 200 km/val. greičiu ir už tai gaus vos 200 eurų baudas. Kelių policija taip pat laukia, kol visuomenė ir politikai pradės diskutuoti apie baudų dydžius.

„Nežymėta policijos „Audi“ kelyje Vilnius–Panevėžys užfiksavo automobilį, skriejusį net 205 km/val. greičiu.

Vairuotojas sustabdytas, jam skirta 225 eurų bauda, o artimiausią mėnesį teks pasivaikščioti pėsčiomis“, – įrašą socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Lietuvos policija.

Vairuotojui skirta pusė vidutinės baudos.

Visoje Europoje vykstant Europos kelių policijos tinklo TISPOL inicijuotiems reidams, nežymėtas policijos automobilis kelyje Alytus–Seirijai–Lazdijai sulaikė kelių pažeidėją, skriejusį 195 km/val. greičiu.

Sustabdžius paaiškėjo, kad vairuotojas teisę vairuoti gavo tik prieš du mėnesius, tad jam leistinas greitis – 70 km/val. Vairuotojui skirta 225 eurų bauda ir 12-ai mėnesių atimta teisė vairuoti.

Tokios baudos sukėlė ne tik politikų, bet ir šalies gyventojų pyktį bei pašaipas – tai esą ne tik neatgraso nuo nusikalstamos veikos, bet netgi ją skatina.

„Man tai keista, kad tokia maža piniginė nuobauda... Čia viršijama net ne 50 km/val., bet daugiau nei 100 km/val.

Be to, šis vairuotojas net neturi dvejų metų stažo. Tokiu atveju turėtų gauti viešųjų darbų bent mėnesiui.

Tokia gėda verstų susimąstyti kitą kartą. Visi mes ne angelai prie vairo, bet ne du mėnesius turint teises lėkti 195 km/val. greičiu“, – stebisi vairuotojas Vitoldas Rogoža.

Tokiais baudų dydžiais negali patikėti ir kitas pilietis Gabrielius Martinkevičius: „Lietuvos policija, čia, jūsų manymu, adekvati ir normali bauda? Ar kas nors iš jūsų bent bando keisti baudas, rašyti atitinkamus raštus? Jūs gi esate profesionalai, jūsų klausosi.

Čia turi būti teisių atėmimas penkeriems metams ir keli mėnesiai kalėjimo. Ar bent pajudinate pirštą dėl baudų adekvatumo? Aš suprantu – baudas nustatote ne jūs, bet jūs jas galite keisti, naudodami atitinkamus mechanizmus.“

Kelių policijos viršininkas: reikia skaičiuoti, kokia bauda darytų įtaką

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys, reaguodamas į pastaruosius grubius Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus, sako, kad reikia nepamiršti, jog šie pažeidėjai ne tik turės mokėti baudą, bet dar ir kuriam laikui praras teisę vairuoti.

„Ta bauda skiriama lygiagrečiai su vairavimo teisių atėmimu. Vienas šių asmenų metus negalės vairuoti automobilio“, – LRT.lt teigė pareigūnas.

Pasak V. Grašio, apie baudų dydžius visų pirma turėtų pradėti kalbėti visuomenė ir politikai, kurie turi teisę priimti sprendimus ir daryti ANK pakeitimus.

„Galima diskutuoti, kokio dydžio baudos turėtų būti. Turėtų būti aiškiai paskaičiuota ir motyvuota, galbūt net ir psichologų įvardyta, kokia bauda darytų įtaką.

Vienam ir 500 eurų nėra didelė bauda – tam, kuris važiuoja prabangiu automobiliu, o kitam tai – labai baisios pasekmės.

Dažniausiai būna taip, kad kelių gaideliai tik vėliau susimąsto, kad smarkiai viršytas greitis užtraukė atsakomybę“, – teigė Kelių policijos tarnybos viršininkas.

V. Grašio tvirtinimu, viena baisiausių nuobaudų KET pažeidėjams – vairuotojo pažymėjimo atėmimas ir laikotarpis, kai jis negalės vairuoti automobilio.

Vis dėlto, pasak pareigūno, svarbu ne tik baudos dydis, bet ir bausmės neišvengiamumas.

„Galime, kiek tik norime, kalbėti apie tai, kokios tos baudos turėtų būti, bet turi būti ir bausmės neišvengiamumas.

Pažeidėjas turi suvokti, kad lėkdamas tokiu greičiu bus sulaikytas ir gaus baudą. Tai svarbiausias dalykas. O baudos dydis – vienam reikšmingas dalykas, kito kišenei įtakos turi mažiau“, – kalbėjo V. Grašys.

Ar duotų naudos automobilio konfiskacija? Pasak Kelių policijos tarnybos viršininko, neretai automobiliai gali priklausyti ne pažeidėjui ir tuomet esą gali kilti papildomų diskusijų.

„Kalbant apie priemones, kuriomis dažniausiai užfiksuojami tokie grubūs KET pažeidimai, tai tokių lakstūnų esame užfiksavę ir stacionariais greičio matuokliais, ir nežymėtais policijos automobiliais.

Mūsų siekis – kad būtų paisoma KET ir laikomasi saugaus leistino greičio. Jei vairuotojas žino, kad bet kada gali būti užfiksuotas nežymėtu policijos automobiliu, tai kažkiek turi veikti jo sąmonę“, – svarstė V. Grašys.

Viršininkas priminė ir dar vieną naujovę šalies keliuose – tam tikruose ruožuose jau pastatyti kelio ženklai, kuriuose nurodyta, kad kelyje dirba nežymėtas policijos automobilis.

„Atsirado kelio ženklai ir norisi, kad visuose keliuose jie atsirastų. Vairuotojai žinotų, kad policija budi ir pažeidėjai bus sulaikyti“, – LRT.lt dėstė V. Grašys.

K. Masiulis: tai tiesiog protu nesuvokiama

Savo ruožtu Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Kęstutis Masiulis stebisi tokiais mažais baudų dydžiais už didžiulius greičio viršijimus.

„Be abejo, tokios baudos už tokį grėsmingą vairavimą yra juokingos. Suprantu, visko gyvenime būna, žmonės paskuba, bet neviršija greičio 70 km/val.

Lėkti Lietuvoje didesniu nei 200 km/val. greičiu, ypač tokiame kelyje... Čia protu nesuvokiama. O baudos beveik skatina dar sykį taip elgtis“, – stebėjosi K. Masiulis.

Anot parlamentaro, policija skelbia apie nulio tolerancijos akcijas, bet tai esą – laiko gaišimas, ir laiką reikėtų skirti kitiems dalykams.

„Kartais juokinga, kai turi akis išplėtęs žiūrėti į spidometrą ir viršijęs greitį 1,5 km/val. susilauki pagrūmojimo. Tik gaišta laiką, nes negali net baudos skirti, tik įspėjimą.

Tai juk kainuoja pinigus. Mano supratimu, kartais tokios akcijos neprotingos. Reikėtų kalbėti būtent apie tokius greičio viršijimo pažeidimus ir baudų proporcingumą.

Aš būčiau linkęs didinti baudas, bet reikia peržiūrėti jas visas. Dabar prezidentė ir kiti asmenys kalbėjo apie tai, kad Lietuvoje per daug asmenų sėdi kalėjimuose ir esame neproporcingai griežti nusižengėliams.

Galima kartais to kalėjimo ir atsisakyti, bet už tokį grėsmingą vairavimą reikėtų tvoti per kišenę ir galbūt konfiskuoti automobilį. Grėsmingai važiavai – nebevažinėk, kad tai tau būtų pamoka.

Bet svarbu, kad būtų peržiūrėtos visos baudos ir nebūtų taip, kad vienas padidinome, o kitos tuomet tampa juokingomis“, – LRT.lt kalbėjo K. Masiulis.

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojas Virginijus Sinkevičius taip pat mano, kad reikia peržiūrėti ANK.

„Manau, kad jis yra tiesiog nesureguliuotas. Jei viršijo greitį 50 ar 70 km/val. – atima teises mėnesiui, o jei vairuotojas kirto ištisinę eismo juostą – atima 3 mėnesiams ir sulaukia tokios pačios baudos. Man tai parodo visišką ANK nesubalansavimą.

Pripažinkime, kad ištisinės linijos kirtimas kelia mažiau grėsmės nei važiavimas 205 km/val. greičiu. Įstatymas tiesiog padrikas“, – įvertino V. Sinkevičius.

Vis dėlto „valstietis“ nežino, ar baudų didinimas pažabotų kelių gaidelius: „Sunku pasakyti dėl to greičio.

Aš nežinau, ar didelis griežtinimas padėtų, reikia žiūrėti į statistiką, kiek po tokios baudos skyrimo vairuotojas dar padarė pažeidimų.

O gal pakako vieno karto, kad susimąstytų? Turime ir kitą problemą – etatinius kelių gaidelius, kurie kaip pažeidinėjo KET, taip pažeidinėja, nesvarbu, ar turi vairuotojo pažymėjimą, ar ne.

Turime spręsti ir baudų išieškojimo problemą, nes nemažai žmonių apskritai nemoka baudų ir nemato bėdos.

Nematau reikalo baudas labai griežti tam, kuris skubėjo, bet po nusižengimo suprato kaltę, ja nesididžiuoja ir sąžiningai sumokėjo baudą, daugiau nenusižengė.“

Tuo metu automobilio konfiskacijai V. Sinkevičius teigė pritariantis. „Žinoma, ji turėtų būti taikoma ne pirmą kartą prasižengusiems, o nuolatiniams pažeidėjams.

Jei neklystu, esame viena iš nedaugelio Europos valstybių, kur net ir antrą kartą nesusimokęs baudos tolimųjų reisų vairuotojas yra paleidžiamas.

Kitose valstybėse automobilis dažniausiai pastatomas į aikštelę ir saugomas tol, kol į valstybės sąskaitą neįkrenta pinigai už KET pažeidimą. Tai – dar viena prevencinė priemonė, kuri turėtų būti“, – įsitikinęs V. Sinkevičius.

Saugaus eismo ekspertas: tokie pažeidėjai – be smegenų

Praktinio vairavimo mokytojas ir vairavimo mokymo teorijos dėstytojas Artūras Pakėnas taip pat negali atsistebėti tokiais baudų dydžiais ir tokiais KET pažeidėjais, lakstančiais daugiau kaip 200 km/val. greičiu šalies gatvėmis ir keliais.

„Tokios baudos atrodo keistai, bet ne aš kuriu įstatymus. Tai – valstybės sprendimai. Jei jiems atrodo, kad taip gerai, – tai gerai, bet, manau, bauda galėtų priklausyti nuo gaunamų pajamų ar turto, kaip yra ne vienoje valstybėje. Tai šiek tiek efektyviau. Kita vertus – ką tada imsim iš bedarbių“, – svarstė A. Pakėnas.

Vis dėlto jis tikisi, kad valdžios atstovai pagaliau atkreips dėmesį į baudų dydžius.

„Kodeksas – naujas, todėl gal pamatys neatitikimus ir pataisys. Gerai, kad ir spauda apie tai rašo“, – pridūrė A. Pakėnas.

Tačiau labiausiai saugaus eismo žinovas stebisi kelių chuliganais, lakstančiais beprotišku greičiu.

„Ką mąsto tokie pažeidėjai? Jie nemąsto. Jei mąstytų, taip nesielgtų. Tai – žmonės be smegenų. Tai – asocialūs asmenys.

Aš juos vadinu asocialiais, nes eismas yra socialinis reiškinys ir žmogus, kuris nepaiso visuomenės numatytų taisyklių ir normų, yra asocialus.

Taip ir vertinčiau – kaip asocialų. Jis nėra pilietis. Jis – niekas. Čia yra ir auklėjimo problemų. Pažįstama psichiatrė sakė, kad tai – ir asmenybės problemos.

Tiesiog žmogus yra ligonis ir jį reikia gydyti“, – apie kelių gaidelius atsiliepė A. Pakėnas.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: lrt.lt

Autoriai: Vytenis Radžiūnas

Komentarai (20)